Johann Karl Sembritzki

Johann Karl Sembritzki

Sembritzki Johann Karl (Johanas Karlas Zembrckis), lenk. Jan Karol Sembrzycki, Zembrzycki (Janas Karolis Zembžýckis) 1856 01 10Marggrabowa (nuo 1946 Alėcka) 1919 03 08Klaipėda, vokiečių istorikas, lietuvių tautosakos rinkėjas, raštijos darbuotojas. Vaistininkas. Iš lenkų etninės grupės mozūrų bajorų. 1880 Marggrabowoje įgijęs vaistininko specialybę pradėjo dirbti Klaipėdos vaistinėje. 1881 vedė lietuvininkę L. Šličkutę (Szliczkus; m. 1902 03 31) ir persikėlė į Tilžę. Bendravo su lietuvių, mozūrų ir lenkų visuomenės veikėjais, įsteigė trumpai veikusią spaustuvę, redagavo evangelikų laikraščius Mazur ir Mazur Wschodnio‑Pruski, 1881–89 – kelis lenkiškus evangelikų kalendorius.

1885 savo spaustuvėje leido vokišką laikraštį Tautos draugas Lietuvai (Volksfreund für Litauen; skirtas Mažajai Lietuvai). Rūpinosi lenkiškų bibliotekų steigimu Rytų Prūsijos dalyje – Mozūrijoje. Pramokęs lietuviškai lankėsi Birutės draugijos Tilžėje renginiuose. Didžiajai Lietuvai skirto mėnraščio Aušra pirmajame numeryje (1886) paskelbė straipsnį Šis tas iš senesnio laiko Prūsų Lietuvos (apie evangelikų liuteronų kunigų veiklą lietuvių raštijoje), 3 numeryje (1886) – pirmąjį spausdintą vaistažolių žodynėlį Bandymai rankiaus Lietuvoje žmonių vartojamų žolių vardų. Priklausė Lietuvių literatūros draugijai (veikė 1879–1923 Tilžėje). Leidiniuose Altpreussische Monatsschrift, Wisła, Kwartalnik Historiczny, Słownik Geograficzny Królewstwa Polskiego spausdino istorinius, etnografinius ir kraštotyros straipsnius, skelbė istorijos šaltinius.

1889–93 gyveno Karaliaučiuje, nuo 1893 – Klaipėdoje; iki 1918 dirbo vaistininku. Sutvarkė Klaipėdos miesto archyvą ir jį prižiūrėjo. Tyrė Klaipėdos miesto ir krašto praeitį, dvarų, bažnyčių, organizacijų ir privačius archyvus. Sukaupė apie 3500 tomų istorinės literatūros, kuri po jo mirties atiteko Klaipėdos viešajai bibliotekai.

J. K. Sembritzkis – pozityvistinės istoriografijos mokyklos atstovas. Palankiai vertino lietuvių tautinį sąjūdį, bet 20 a. pradžioje lietuviškoje spaudoje skelbiamas mintis apie etninių lietuviškų žemių suvienijimą, Mažosios Lietuvos atsiskyrimą suprato kaip grėsmę Prūsijos vientisumui ir tam nepritarė. Gyvenimo pabaigoje vertėsi literatūrine veikla, vertimais iš lenkų ir lietuvių kalbų. Svarbiausi veikalai: Jotvingių šiaurinės ir vakarinės sritys ir jų ribos (Die Nord‑ und West‑ Gebiete der Jadwinger und deren Grenzen 1891), Klaipėdos – karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija (Geschichte der Königlich Preussischen See‑ und Handelsstadt Memel 1900, lietuvių kalba 2002), Genealoginės žinios, surinktos tyrinėjant Bažnyčios knygas: Bajorų ir miestiečių luomas Klaipėdoje ir jos apylinkėse (Genealogische Nachrichten gewonnen auf Grund der Kirchenbücher: Forschung Adel und Bürgerstand in und um Memel 1901, tęsinys 1905; lietuvių kalba 2002), Klaipėda devynioliktame amžiuje (Memel im neunzehnten Jahrhundert 1902, lietuvių kalba 2004), Rytprūsių literatūros 1813–1863 klausimais (Beiträge zur ostpreussischen Literaturkunde 1813–1863 1906), Oberprezidentas fon Šenas ir Klaipėdos miestas (Der Oberpräsident von Schön und die Stadt Memel 1906), Rytprūsių poezija 1700–1800 (Die Ostpreussische Dichtung 1700–1800 1908), Klaipėdos apskrities istorija (Geschichte des Kreises Memel 1918, lietuvių kalba 2011), Šilokarčemos apskrities istorija (Geschichte des Kreises Heydekrug; po J. K. Sembritzkio mirties papildė ir 1920 išleido A. Bitėnas, vokiškai rašęsis Bittens, lietuvių kalba 2008). 1939 03 nacių Vokietijai užėmus Klaipėdos kr., J. K. Sembritzkio knygos, neatitinkančios nacistinės ideologijos tautinių mažumų klausimu, buvo pašalintos iš viešųjų bibliotekų.

L: D. Elertas Johano Zembrickio gyvenimo vingiais / J. Zembrickis Klaipėdos – karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija Klaipėda 2002; D. Kasparek Życie i działalność Jana Karola Sembrzyckiego, 1856–1919 Olsztyn 1988.

1279