Johann Kipp

Kipp Johann (Johanas Kpas) 1884 11 04Raesfeld (Šiaurės Reinas‑Vestfalija) 1958 12 27Berlynas, Lietuvos katalikų kunigas. Jėzuitas (1903).

Išsilavinimas ir veikla

1905–08 Valkenburgo (Nyderlandai) aukštojoje filosofijos ir teologijos mokykloje studijavo filosofiją, 1912–14 ir 1918–19 – teologiją. 1914 įšventintas kunigu. 1908–12 mokytojavo jėzuitų gimnazijoje Bombėjuje. 1915 paskirtas karo kapelionu; išsiųstas į I pasaulinio karo Rytų frontą (Vilniaus krašte). Nuo 1919 Essene dirbo sielovados darbą, įsteigė katalikų jaunimo organizaciją, jai vadovavo. 1922 dirbo s‑Heerenbergo (Nyderlandai) naujokyne, čia susipažino su B. Andruška, J. Paukščiu ir kitais lietuviais jėzuitais.

Johann Kipp

Veikla Lietuvoje

1923 atsiųstas į Kauną rūpintis Lietuvos jėzuitų provincijos atkūrimu (jėzuitai Lietuvoje). Dirbo pastoracinį darbą, vadovavo Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios remonto, jėzuitų namų atstatymo darbams. 1924 atkūrė Kauno jėzuitų gimnaziją, faktiškai jai vadovavo, 1933 įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę tapo oficialiu gimnazijos direktoriumi. Gimnazijoje skatino kultūrinę ir visuomeninę veiklą (veikė teatras, pučiamųjų ir styginių instrumentų orkestrai, zoologijos muziejus, buvo rodomi kino filmai, rengiami minėjimai, koncertai, veikė religiniai būreliai, Marijos sodalicija, kitos organizacijos). 1930–36 Lietuvos jėzuitų provincijos vyresnysis. Rūpinosi jėzuitų naujokyno ir rezidencijos įkūrimu Šiauliuose. Bendradarbiavo žurnale Tiesos kelias.

Repatriacija

1941 repatrijavo į Vokietiją. Dėstė tikybą ir anglų kalbą Berlyno mokyklose. Po 1945 Jungtinių Amerikos Valstijų okupacinėje zonoje Berlyne rūpinosi amerikiečių karių, vėliau – ir lietuvių karo pabėgėlių sielovada. Iki mirties išlaikė Lietuvos Respublikos pilietybę, liko Lietuvos jėzuitų provincijos nariu.

Rašytinis palikimas

Paliko rankraščių iš Lietuvos jėzuitų istorijos.

3078