Rottmayr Johann Michael (Johanas Michaelis Ròtmairas), nuo 1704 Rottmayr von Rosenbrunn krikštytas 1654 12 11Laufen an der Salzach (Bavarija) 1730 10 25Viena, austrų tapytojas. Vėlyvojo baroko atstovas. Vienas žymiausių 17 a. pabaigos–18 a. pradžios freskos tapytojų Austrijoje. Apie 1675–87 mokėsi vokiečių tapytojo J. C. Lotho (1632–98) dirbtuvėje Venecijoje, buvo jo asistentas; manoma, lankėsi ir kituose Italijos miestuose. 17 a. 9 dešimtmečio pabaigoje grįžo į Austriją, netrukus tapo paklausiu tapytoju, gaudavo daug freskų ir pano užsakymų. 1690 paskirtas Zalcburgo kunigaikščio‑vyskupo dvaro tapytoju.
J. M. Rottmayr. Freska Švč. Mergelės Marijos vainikavimas Šv. Petro bažnyčioje Vienoje (1713–14)
Svarbiausia J. M. Rottmayro kūrybos dalis – religinės ir mitologinės tematikos iliuzionistinės freskos. Nutapė jų Fraino rūmuose (dabar Vranov nad Dyjí, Čekija, 1695), jėzuitų bažnyčioje Breslau (dabar Šv. Mato bažnyčia Vroclave, 1706), Lichtenšteino princo Gartenpalais Rossau (dabar Viena, 1708), benediktinų vienuolyno bažnyčioje Melke (Žemutinė Austrija, 1716, 1718–19, 1722), Residenz rūmuose (1710–14) ir universiteto bažnyčioje (1722) Zalcburge, Šv. Petro (1713–14) ir Šv. Karolio Boromiejaus (1725, 1729–30) bažnyčiose Vienoje. J. M. Rottmayro freskoms būdinga didingumas, puošnumas. Ankstyvosiose kompozicija, figūrų traktuotė ne tokia svarbi kaip spalva (būdinga šviesus, harmoningas koloritas), anatomijos, perspektyvos netaisyklingumas kompensuojamas gestų ir pozų ekspresija, vėlesnėse spalva labiau pajungta formai, būdinga aiškesnė kompozicija, ji vykusiai suderinta su architektūros erdve.
Nutapė pano (Ifigenijos paaukojimas, apie 1691, Belvederio rūmuose Vienoje, Šv. Agnietė 1693–95, Šv. Sebastijonas 1694, abu Passau katedroje), nupiešė piešinių. J. M. Rottmayro kūryboje ryšku Pietro da Cortonos, P. P. Rubenso, Venecijos mokyklos įtaka.
1179