Johann Rist

Rist Johann (Johanas Rstas) 1607 03 08Ottensen (prie Hamburgo) 1667 08 31Wedel (Šlėzvigas‑Holšteinas), vokiečių poetas. Ankstyvojo baroko atstovas. Gimė pastoriaus šeimoje. Studijavo teologiją, gamtos mokslus, mediciną. Nuo 1635 evangelikų liuteronų kunigas Wedelyje. 1660 kitų Vokietijos kalbos ir poezijos draugijų pavyzdžiu Hamburge įkūrė Elbės gulbių ordiną (Elbschwanenorden), kuris prezentavo vokiečių šiaurės vakarų baroko savitumą. J. Ristas buvo M. Opitzo šalininkas, skleidė jo estetines nuostatas ir jomis rėmėsi savo kūryboje. Praktiniame gyvenime diegė empirinių (ypač gamtos) mokslų naujoves, skatino biurgerių luomo savimonę. Reikšmingiausia kūrybos dalis – religinės giesmės (daugiau kaip 650), kai kurios jų įtrauktos į evangelikų liuteronų giesmynus. Jose atsispindi nuoširdus pasitikėjimas Dievu, žmonės raginami išsivaduoti iš nuodėmių, atsisakyti žemiškojo pasaulio malonumų, siekti sielos išganymo, vaizdingai perteikiama pomirtinio gyvenimo vizija (rinkiniai Dangiškosios giesmės / Himmlische Lieder 1641–43, Naujos dangiškosios giesmės / Neue Himmlische Lieder 1651, Kasdieninė namų muzika / Alltägliche Haußmusik 1654). Poezija moralizuojamo pobūdžio, kai kurios giesmės komponuojamos kaip pamokslas tikintiesiems. Dar sukūrė pasaulietinės lyrikos (rinkiniai Teutonijos mūza / Musa Teutonica 1634, Poezijos malonumų sodas / Poetischer Lust‑Garten 1638, Naujasis vokiečių Parnasas / Neuer Teutscher Parnaß 1652), bukolikų, veikiamas biurgerių idealų perkūrė kai kuriuos populiarius antikinius siužetus (apie Dafnį ir kita). Parašė tragediją Persėjas (Perseus 1634), alegorinę dramą Irenaromachia (su E. Stapeliu, 1630). Alegorinėse dramose Taikos trokštanti Vokietija (Das Friede wünschende Teutschland 1647), Taiką švenčianti Vokietija (Das Friedejauchtzende Teutschland 1652) reiškiamas kritiškas požiūris į Trisdešimties metų karą (1618–48), išsakoma taikos idėja. J. Ristas laužė klasicistinės dramaturgijos taisykles, vietoj aukštojo stiliaus poezijos naudojo prozą, yra komiškų intarpų, parašytų vokiečių žemaičių tarme. Dar išleido proginės poezijos, pokalbių, pamaldų rinkinių, religinių raštų.

2931