Goethe Johann Wolfgang (Johanas Volfgangas Gtė), nuo 1782 Johann Wolfgang von Goethe 1749 08 28Frankfurtas prie Maino 1832 03 22Weimar, vokiečių rašytojas, valstybės veikėjas, gamtos mokslų tyrinėtojas. Vienas žymiausių pasaulinės literatūros rašytojų.
Johann Wolfgang Goethe (19 a., graviūra, dailininkas J. Posselwhiteʼas, The Gallery Of Portraits With Memoirs encyclopedia 1833)
Studijavo teisę Leipcigo (1765–68) ir Strasbūro (1770–71) universitetuose. Strasbūre susipažino su J. G. Herderiu. Jo veikiamas įsitraukė į Audros ir veržimosi sąjūdį. Baigęs studijas dirbo teisininku Frankfurte prie Maino ir Wetzlare. Hercogo Karolio Augusto pakviestas 1775 apsigyveno Weimare, čia užėmė aukštus valstybės postus (buvo slaptasis valstybės patarėjas, valstybės tarybos narys). 1786–88 ir 1790 lankėsi Italijoje. 1791–1816 Weimaro teatro direktorius. 1792–93 dalyvavo vokiečių kunigaikščių koalicijos karo žygyje prieš Prancūziją. Nuo 1794 draugavo ir bendradarbiavo su F. Schilleriu, kartu leido žurnalą Die Horen (1795–97), Musenalmanach (1795–1800), Propyläen (1798–1800). Su J. W. Goethe bendravo kunigaikštis ir kompozitorius A. H. Radvila, tautosakos reikalais susirašinėjo M. L. Rėza (J. W. Goethe recenzavo jo Dainas). 1829 Weimare su J. W. Goethe susitiko A. Mickevičius.
Ankstyvoji kūryba
Literatūrinę veiklą pradėjo Leipcige žaismingais, rokoko stiliaus eilėraščiais (rinkinys Anetė / Annette 1767). Strasbūre 1770–71 sukūrė gamtos, meilės, filosofinės lyrikos (eilėraščiai Gegužės daina / Das Mailied, Erškėtrožė / Heidenröslein, Mahometo giesmė / Mahomets Gesang, odė Prometėjas / Prometheus), pirmuosius poemos Faustas fragmentus. Frankfurte prie Maino parašė straipsnį Apie vokiečių architektūrą (Von deutscher Baukunst 1772), bendradarbiavo leidinyje Frankfurter Gelehrte Anzeigen. Dramose (Gecas fon Berlichingenas / Götz von Berlichingen 1773, Klavigas / Clavigo 1774, Egmontas / Egmont 1788, lietuvių kalba 1932) atsispindi Audros ir veržimosi idėjos, vaizduojami maištingi herojai ir žymūs istoriniai įvykiai – 16 a. Valstiečių karas Vokietijoje, Nyderlandų sukilimas prieš Ispaniją. Lyrikoje ir ankstyvosiose dramose plėtojama kaltės ir neištikimybės tema, filosofiniuose eilėraščiuose ryšku susidomėjimas panteistine filosofija. Epistoliniame romane Jaunojo Verterio kančios (Die Leiden des jungen Werthers 1774, lietuvių kalba 1932, 1963 32007) atsispindi nelaimingos meilės Charlotte’i Buff istorija. Tai sentimentalizmo kūrinys, jame parodoma, kaip jausmingas, meniškos prigimties herojus gilinasi į save, būdinga artimas ryšys su gamta; herojų pražudo nelaiminga meilė ir nesugebėjimas rasti vietos visuomenėje, kurioje ryšku biurgerių ir aristokratų konfliktas. Šiuo laikotarpiu parašė pirminį Fausto variantą (Profaustas / Urfaust, rastas ir išspausdintas 1887).
Atvykęs į Weimarą nutolo nuo Audros ir veržimosi pasaulėjautos, kūryboje išryškėjo savęs apribojimo, atsižadėjimo idėjos. Sukūrė meilės lyrikos Charlotte’i von Stein, baladžių (Žvejys / Der Fischer 1779, Girių karalius / Der Erlkönig 1782), filosofinių eilėraščių (Dieviškumas / Das Göttliche, Naktinė keleivio daina / Wandrers Nachtlied 1780). Hegzametru parašytame vitališkame poetiniame cikle Romos elegijos (Römische Elegien 1788–90, lietuvių kalba dalis išspausdinta 1957, visas 1986) atsispindi Italijos įspūdžiai, meilė Christiane’i Vulpius. Antikos motyvais sukūrė dramas Ifigenija Tauridėje (Iphigenie auf Tauris 1787) – joje ryšku tikėjimas humaniška žmonijos misija ir taurios asmenybės galia, Torquato Tasso (1790) – atskleidžiamas menininko tragizmas, teigiama, kad reikia suvaržyti savo polėkius ir integruotis į visuomenę. Viduramžių žvėrių epo motyvais parašė satyrą Lapinas Reinekis (Reineke Fuchs 1794, lietuvių kalba 1923, 1997).
Johanno Wolfgango Goetheʼs ir Friedricho Schillerio skulptūra Weimare (1857, skulptorius E. F. A. Rietschelis)
Veikiamas antikos ir hegzametru parašytų J. H. Vosso idilių sukūrė poemą Hermanas ir Dorotėja (Hermann und Dorothea 1798, lietuvių kalba 1939), kurioje gvildenamos moralinės atsakomybės ir biurgeriškos santuokos problemos. J. W. Goetheʼi artima švietėjiška auklėjimo, savęs tobulinimo idėja, didelę reikšmę jis teikė estetiniam auklėjimui. 1777 pradėjo rašyti romanų ciklą apie Vilhelmą Meisterį. Romanas Vilhelmo Meisterio teatrinis pašaukimas (Wilhelm Meisters theatralische Sendung, išspausdinta 1911, nebaigtas), kuriame gyvai ir įdomiai vaizduojamas 18 a. teatro gyvenimas, yra vienas ryškiausių to meto romanų apie teatrą. Auklėjamasis romanas Vilhelmo Meisterio mokymosi metai (Wilhelm Meisters Lehrjahre 4 dalys 1795–96, lietuvių kalba 2014) – vienas reikšmingiausių vokiečių auklėjamųjų romanų, jame keliama žmogaus raidos idėja, parodoma, kaip veikėjas pažindamas pasaulį keičiasi, teigiama, kad žmogaus tikslas – įgyti profesiją, sukurti šeimą. Romane Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji (Wilhelm Meisters Wanderjahre 3 dalys 1821–29, lietuvių kalba 1996) žymu domėjimasis utopinio socializmo idėjomis, plėtojama auklėjimo tema, aukštinamas individo siekis savo veikla būti naudingam visuomenei; romane ryškus atsižadėjimo motyvas, jam būdinga laisva kompozicija (į pasakojimą įterptos novelės), gausu sentencijų, aforizmų. Romane apie problemišką santuoką Atrankinė giminystė (Die Wahlverwandschaften 2 dalys 1809, lietuvių kalba pavadinimu Sielų giminystė 2007) žymu asmeniniai išgyvenimai, rezignacija, gamtos filosofijos bruožai. Kelionių po Italiją įspūdžiai atsispindi knygoje Kelionė po Italiją (Italienische Reise 1816–17). 19 a. pradžios kūryboje ryšku susidomėjimas Rytų poezija. Jos pavyzdžiu išleido rinkinį Vakarų ir Rytų divanas (West-östlicher Divan 1819, lietuvių kalba dalis 1986).
„Faustas“
Žymiausias kūrinys – filosofinė poema Faustas (ją rašė apie 60 metų; dalis 1 parašyta 1806, išspausdinta 1808, dalis 2 baigta prieš mirtį, išleista 1832, lietuvių kalba 1934 112003). Jos pagrindinė tema – faustiško tipo žmogaus nepasitenkinimas, tobulėjimo kelias; analizuojama nesitenkinanti pasiektuoju, nerimstanti, į begalybę besiveržianti žmogaus prigimtis. Per Dievo lažybas su Mefistofeliu Faustas suvokiamas kaip visos žmonijos simbolis, Mefistofelis – kaip blogio pradas, prieš savo valią skatinantis gėrį. Mefistofelio padedamas Faustas praplečia savo patirtį, bet parodoma, kad pažinimo kelias neatvėrė jam galutinės tiesos, gyvenimo prasmė taip ir nepaaiškėja, lieka tik iliuzija apie prasmingą veiklą žmonijos labui. Fausto tragizmas yra susijęs su nepasitenkinimu žmogaus pažinimo galimybėmis. Poemoje ryšku absoliutumo ir nemirtingumo troškimo prieštara. Kūrinys nevienalytis: dalis 1 trumpesnė, suskirstyta į scenas, dalis 2 susideda iš 5 veiksmų, jos veiksmas vyksta abstrakčioje erdvėje, gausu fantastinių figūrų. Poema pasižymi metrinių formų įvairove. Faustą į lietuvių kalbą išvertė A. Valaitis (dalis 1 1934), A. Churginas (dalis 1 1960, dalis 2. 1978), A. A. Jonynas (2 dalis 1999–2003), L. ir J. Švedai (2 d. 2001–02), fragmentų – Vydūnas, V. Mykolaitis-Putinas.
Veikalai
J. W. Goethe išleido veikalą Mokslas apie spalvas (Zur Farbenlehre 2 d. 1810), parašė darbų iš augalų ir gyvūnų lyginamosios morfologijos, optikos ir akustikos, mineralogijos, geologijos, meteorologijos. Kėlė praaugalo idėją, plėtojo augalų metamorfozių teoriją (Augalų metamorfozė / Metamorphose der Pflanzen 1790). Atrado žmogaus tarpžandikaulinį kaulą, rašė apie augalų ir gyvūnų organizmų sandaros bendrumą. Parašė autobiografinę knygą Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa (Aus meinem Leben. Dichtung und Wahrheit 4 dalys 1811–33, lietuvių kalba 2013). Įvairi, gyvenimą teigianti kūryba – svarbus 18 a. vokiečių ir reikšmingas pasaulinės literatūros raidos etapas; J. W. Goethe laikomas vienu universaliausių kūrėjų.
Pagal kūrinius sukurta dailės (E. Delacroix litografijos pagal Faustą), muzikos – operų (C. Gounod Faustas, J. É. F. Massenet Verteris), simfonijų (F. Liszto Faustas), draminių legendų (H. L. Berliozo Fausto pasmerkimas), dainų (F. Schuberto pagal eilėraščius) – kūrinių.
J. W. Goetheʼs kūrybos sąsajos su Lietuva
Muzikinėje pjesėje Žvejė (Die Fischerin 1782) panaudojo lietuvių liaudies dainos Aš atsisakiau savo močiutei motyvą (iš J. G. Herderio rinkinio Tautų dainos / Volkslieder 1778–79).
Poezijos vertimai į lietuvių kalbą spausdinami nuo 1892 (pirmasis anoniminis sekimas 1841); pirmieji ją vertė J. Mačys-Kėkštas, M. Raišukytė, M. Dagilėlis, vėliau – H. Radauskas, A. Nyka-Niliūnas, A. Gailius ir kiti. Prozos kūrinių išvertė P. Gaučys, E. Vengrienė, A. Tekorius ir kiti. Išleista rinktinė Gyvenimas ir rinktinė poezija (1932, pataisytas ir papildytas leidimas 1999), rinktinė Poezija (1986). Prozos kūrinių išvertė P. Gaučys, E. Vengrienė, A. Tekorius ir kiti.
Lietuvoje pastatytos operos – C. Gounod Faustas (1922, 1926, 1927, 1931, 1945, 1971, 1974, 1988, 1998), A. Thomas Mignon (1926, 1929, pagal romaną Vilhelmo Meisterio mokymosi metai), J. É. F. Massenet Werther (1931, 1973, pagal romaną Jaunojo Verterio kančios), C. W. Schröter muzikinis vaidinimas Žvejo dukra (1983, pagal pjesę Žvejė).
L: J. Eretas Jaunasis Goethe Kaunas 1932, J. W. Goethe Kaunas 1933, Rėzos santykiai su Goethe / Atheneum 1938; R. Fridentalis Gėtė Vilnius 1977; V. Kubilius Susitikimas su J. V. Gete / Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas Vilnius 1983; R. Gamziukaitė Atsižadėjimo simfonija veiklos kitų labui fone / J. V. Gėtė Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji Vilnius 1996; S. Gaižiūnas Baltų Faustas ir Europos literatūra Kaunas 2002; K. O. Conrady Goethe. Leben und Werk 2 Bde. Köningstein 1984–85; H.‑J. Geerdts Johann Wolfgang Goethe Leipzig 41985; B. Jessing Johann Wolfgang Goethe Stuttgart–Weimar 1995.
2959
1