Rehmke Johannes (Johanesas Rmkė) 1848 02 01Hainholz (prie Elmshorno) 1930 12 23Marburg, vokiečių filosofas. Dr. (1873).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1867–71 studijavo teologiją ir filosofiją Kylyje ir Ciuriche. 1884 dėstė Berlyno universitete, 1885–1921 – Greifswaldo universitete (1898 rektorius); profesorius (1885).
Idėjos
Patyrė didelę W. Schuppe’s įtaką. Kritikavo materializmą, naivųjį realizmą, I. Kanto idėjas – jo fenomenalizmą, daikto savaime idėją, kategorinį imperatyvą. Laikėsi epistemologinio monizmo – teigė, kad tikrovė, kurią pažįstame, yra tiesiogiai duota mūsų sąmonei, jai imanentiška. Pasak J. Rehmkeʼs, neegzistuoja subjekto ir objekto priešpriešos, kurią tvirtino esant daugelis filosofų. Sąmonės negalima priešinti kūnui, kūną galima priešinti tik tam, kas turi formą, kitam kūnui, o sąmonė formos neturi. Todėl J. Rehmke neigė ir žmogaus dualumą – individą suprato kaip sielos ir kūno vienybę. Nagrinėjo individo laisvos valios ir moralės santykio bei kitus etikos klausimus.
Johannes Rehmke
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Pasaulis kaip suvokimas ir sąvoka (Die Welt als Wahrnehmung und Begriff 1880), Bendrosios psichologijos vadovėlis (Lehrbuch der Allgemeinen Psychologie 1894), Filosofija kaip fundamentinis mokslas (Philosophie als Grundwissenschaft 1910), Logika arba filosofija kaip žinojimo mokslas (Logik oder Philosophie als Wissenslehre 1918), Valios laisvė (Die Willensfreiheit 1925).