Reuchlin Johannes (Johanesas Ròichlinas), gr. Kapnion, lot. Capnio 1455 02 22Pforzheim 1522 06 30Bad Liebenzell (Badenas‑Viurtembergas), vokiečių humanistas. Dr. (1481). Žymiausias humanizmo epochos vokiečių mokslininkas. Klasikinės filologijos Vokietijoje pradininkas.
Johannes Reuchlin (J. J. Haido graviūra, 18 amžius)
Johannes Reuchlin (J. J. Haido graviūra, 18 amžius)
Nuo 1470 studijavo graikų ir lotynų kalbas, teisę Freiburge, Paryžiuje, Bazelyje, Orleane ir Poitiers. Du kartus lydėjo į Italiją grafą Eberhardą (1482, 1490). Tarnavo Viurtembergo hercogui, buvo teisėjas, diplomatas. Nuo 1496 tarnavo Pfalco kurfiurstui Filipui, jo pavedimu 1498 keliavo į Italiją. Nuo 1499 Stuttgarte dirbo advokatu ir teisėju. Nuo 1519 graikų ir hebrajų kalbų profesorius Heidelbergo, nuo 1521 – Tübingeno universitete. Buvo katalikų kunigas ir reformacijos priešininkas, kalbos mokslo ir pedagogikos veikalais prisidėjo prie humanizmo įtvirtinimo.
Vienas pirmųjų moksliškai tyrė graikų kalbą, į lotynų kalbą išvertė daug graikų klasikų tekstų. Išleido hebrajų kalbos gramatiką ir žodyną Hebrajų kalbos pradžiamokslis (Rudimenta hebraica 1506). Moksliškai tyrinėjo ST, Talmudą ir kitas žydų religines knygas. Parašė filosofijos ir teologijos veikalus Apie stebuklingą žodį (De verbo mirifico 1494), Apie Kabalos meną (De arte cabbalistica 1517), kuriuose bandė sujungti Kabalos mokymą su neoplatonizmo ir krikščioniškosios filosofijos idėjomis. Priešinosi žydo konvertito J. Pfefferkorno reikalavimui sudeginti visas žydiškas knygas ir davė pradžią ilgai trukusiai humanistų ir scholastų diskusijai; gindamasis nuo išpuolių išleido savo rėmėjų mokslininkų laiškų rinkinį Įžymiųjų vyrų laiškai (Clarorum virorum epistolae 1514). J. Reuchlino stojo ginti visos Vokietijos humanistai, išleidę anoniminį fiktyvių laiškų rinkinį Tamsiųjų vyrų laiškai (Epistolae obscurorum virorum 2 dalys 1515–17); jis laikomas garsiausia vokiečių humanizmo satyra, parašyta lotynų kalba. 1520 Vatikanas pasmerkė J. Reuchliną, bet jis pasiekė moralinę pergalę prieš scholastus. Lotynų kalba dar sukūrė satyrines komedijas Sergijus, arba Tuščiagalvis (Sergius sive capitis caput 1496), Vaidybos pratimai, arba Henas (Scenica progymnasmata sive Henno 1497), kurios yra lotynų humanistinės dramos pradmenys.
2959