Johannes Schlaf
Schlaf Johannes (Johanesas Šlãfas) 1862 06 21Querfurt (Saksonija‑Anhaltas) 1941 02 02Querfurt (Saksonija‑Anhaltas), vokiečių rašytojas. Natūralizmo atstovas. 1884–85 Hallės ir Berlyno universituose studijavo senąsias kalbas ir germanistiką. Dalyvavo Berlyno natūralistų grupės Durch! (1886–89) veikloje. Su A. Holzu parašė natūralistinių apsakymų (rinkinys Tėtušis Hamletas / Papa Hamlet 1889, išleista Bjarne’s P. Holmseno slapyvardžiu), dramą Zėlikių šeima (Die Familie Selicke 1890). Juose vaizduojama žemųjų visuomenės sluoksnių gyvenimo slogi kasdienybė, patologinės būsenos, dorovinė ir fizinė degradacija, kančia, mirtis, siekiama kuo tiksliau ir objektyviau atkurti vaizduojamą tikrovės fragmentą, žmogus traktuojamas kaip biologinė būtybė, nulemta prigimties ir socialinės aplinkos. Personažų kalboje gausu šnekamosios kalbos elementų, dialektizmų; kūryboje ryšku radikali visuomenės kritika. Dramose (Meistras Elcė / Meister Oelze 1892 ir kita) žymu F. Nietzsche’s propaguoto vitalizmo įtaka. Laikė save psichologinio natūralizmo kūrėju, pagrindė vadinamojo intymiojo teatro būtinybę (straipsnis Apie intymiąją dramą / Vom intimen Drama 1898). ~1895 nuo natūralizmo pradėjo tolti, sekė impresionizmu. Prozos miniatiūrų rinkinyje Pavasaris (Frühling 1896) šlovinama gyvoji gamta, yra panteizmo, mistikos elementų, kuriama nauja, gamtamokslinėmis ir monistinėmis koncepcijomis grįsta mitologija. Išleido novelių rinkinį Kažkuriame miestelyje (In Dingsda 1892, iškyla idiliški provincijos gyvenimo vaizdai), apysaką Mylė (Miele 1920, realistiškai vaizduojamas tarnaitės gyvenimas). Pasaulėžiūrai įtakos turėjo ir W. Whitmanas, kurio poeziją J. Schlafas vertė į vokiečių kalbą. Dar parašė esė apie É. Verhaereną, Novalį, F. Nietzsche, religinės poezijos. Domėjosi religija, filosofija, astronomija, geocentrizmo idėjomis, kūrė iracionalias naujos žmonijos epochos vizijas (traktatai Absoliutusis individas ir religijos tobulybė / Das absolute Individuum und die Vollendung der Religion 1910, Religija ir kosmosas / Religion und Kosmos 1911).
Bjarne P. Holmsen
2931