Johannes Semper

Semper Johannes (Johanesas Seperis) 1892 03 22Pahuvere (Tuhalaanės vlsč., Viljandimos apskr.) 1970 02 21Talinas, estų rašytojas, visuomenės veikėjas. 1910–14 Sankt Peterburgo universitete studijavo germanistiką ir romanistiką, 1915–16 į Maskvą evakuotame Rygos politechnikume – architektūrą. 1917 baigė Maskvos karo mokyklą. 1919 vasarą pagal socialistų revoliucionierių partijos sąrašą išrinktas į Estijos Steigiamąjį susirinkimą. 1921–25 studijavo Berlyno, 1925–27 – Paryžiaus universitetuose. 1928 baigė Tartu universitete magistrantūros studijas, čia iki 1940 dėstė literatūros istoriją ir 1930–40 redagavo žurnalą Looming. 1928–40 Estijos PEN klubo pirmininkas. 1940 SSRS okupavus Estiją tapo kolaborantinės Liaudies vyriausybės švietimo ministru, vėliau – ministro pavaduotoju, Meno reikalų valdybos prie Estijos SSR Ministrų Tarybos viršininku. Per SSRS–Vokietijos karą Maskvos radijo laidų estų kalba redaktorius (1941–42), Estijos meno kolektyvų Jaroslavlyje vadovas (1942–44). 1946–50 Estijos SSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas, nuo 1958 pirmininko pavaduotojas, 1966–70 vienas valdybos sekretorių.

Ankstyviesiems eilėraščiams (rinkiniai Pjero / Pierrot 1917, Pėdsakai smėlyje / Jäljed liival 1920, Žemės ir jūros ritmai / Maa ja mereveersed rütmid 1922) būdinga formalizmo, estetizavimo tendencijos. Vėliau palinko į realizmą (eilėraščių rinkiniai Penki jutimai / Viis meelt 1926, Saulė griovyje / Päike rentslis 1930, satyrinių novelių rinkinys Tilto ramsčiai / Sillatalad 1927), kūryboje ryškesni tapo socialiniai ir urbanistiniai motyvai. Žymiausiame šio laikotarpio poezijos rinkinyje Vėjų ratas (Tuuleratas 1938) derinami tėviškės gamtos vaizdai ir estų tautos likimo apmąstymai. Psichologiniuose romanuose Pavydas (Armukadedus 1934), Akmuo ant akmens (Kivi kivi peäle 1939) vaizdavo estų inteligentų gyvenimą 20 a. 4 dešimtmetyje. Karo ir pokario metų kūryba angažuota, parašyta pagal socialistinio realizmo reikalavimus. Vėlyvojo kūrybos laikotarpio poezijai (rinkiniai Kaip galėtum gyventi? / Kuidas elaksid? 1958, Puslapiai kaip medžio lapai / Lehekülgi nagu lehti puult, išleista 1972) būdinga gyvenimo apmąstymų ir asmeninių motyvų kaita. Dar parašė literatūros tyrimų veikalų, kelionių įspūdžių knygų, esė rinkinių (viena esė apie K. Donelaitį), pjesių. Eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.

1556