Johannesburg (Johãnesburgas), miestas Pietų Afrikos Respublikos (PAR) šiaurės rytuose; Gautengo provincijos centras.
Johannesburg
2,03 mln. gyventojų (2021; miesto centrinėje dalyje); aglomeracijoje apie 8,2 mln. gyventojų (didžiausia pagal gyventojų skaičių PAR aglomeracija). 1643 km2 ploto Johannesburgo miesto municipalitete 4 803 262 gyventojai (2022 surašymo duomenys).
Johannesburgas įsikūręs apie 1750 m aukštyje.
O. R. Tambo tarptautinis oro uostas (apie 20 km į šiaurės rytus nuo Johannesburgo). Geležinkeliai ir plentai į Keiptauną, Port Elizabethą, East Londoną, Durbaną, Pretoriją.
Plieno lydymas, metalo, medienos apdirbimas, kasybos mašinų, automobilių gamyba, chemijos (sprogstamųjų medžiagų, trąšų, plastikų, dažų, lakų, muilo), statybinių medžiagų (cemento), elektrotechnikos, tekstilės, odos, siuvimo, avalynės, poligrafijos, maisto (tabako) pramonė. Deimantų šlifavimas.
Valstybiniai Witwatersrando (įkurtas 1922), Johannesburgo (įkurtas 2005, sujungus 3 aukštąsias mokyklas) universitetai, privatūs koledžai. Medicinos mokslinių tyrimų institutas. Johannesburgo viešoji biblioteka.
Vertybinių popierių birža (įkurta 1887; didžiausia Afrikoje).
Astronomijos observatorija (veikė 1903–71; dabar mokslo centras). Miesto teatras, simfoninis orkestras. Meno galerija (įkurta 1910). PAR istorijos, transporto, fotografijos, geologijos, archeologijos, medicinos, karo ir kiti muziejai.
Botanikos ir zoologijos sodai, gamtos, paukščių rezervatai, parkai. Į šiaurės rytus nuo Johannesburgo yra Witwatersrando aukso ir urano rūdos baseinas (Johannesburge yra įsikūrę daugelio kasybos bendrovių būstinės).
2271
Architektūra
Gyvenamieji namai: Hy Many House (1860), The View (1896), The Windybrow (1896, 1983 ir 1998 perstatytas). Bezuidenhoutų (įkurta 1863, dabar parkas), Goldenhuysų (1887) buvusi ferma. Policijos nuovada (1887), fortas (1892), paštas (1897, abu architektas S. Wierda), rotušė (1914). Dangoraižiai: Sentech Tower (1962), Standard Bank Centre (1968, architektai H. Hentrichas, H. Bergsas), Hillbrow Tower (1971), Carlton Centre (1973, architektūrinė bendrovė Skidmore, Owings & Merrill).
2271
Istorija
Dabartinio Johannesburgo vietoje aukso kasėjų gyvenvietė įkurta 1886; ji priklausė Pietų Afrikos afrikanų respublikai Transvaliui. Per Būrų karą (1899–1902) Johannesburgą užėmė britai. Nuo 1902 priklausė Didžiosios Britanijos kolonijai, nuo 1910 – dominijai Pietų Afrikos Sąjungai (nuo 1961 PAR). Aukso ir deimantų gavyba skatino Johannesburgo plėtrą: jau 19 a. pabaigoje tapo vienu didžiausių šalies miestų, afrikiečių ir imigrantų iš Europos traukos centru (1899 čia gyveno 100 000 žm.). Miesto teises gavo 1928.
Dėl 20 a. antroje pusėje PAR vykdytos rasinės diskriminacijos ir segregacijos politikos miestui būdingi ryškūs kontrastai: Johannesburgo administraciniame ir finansų centre (statybos vyko 1965–80 ir nuo 1984) vyrauja modernūs šiuolaikiški pastatai, dangoraižiai, aplink jį – juodaodžių lūšnų priemiesčiai. Kontrastai dar labiau padidėjo, kai 1994 panaikinus bantustanus, padaugėjo gyventojų (1991 jų buvo 713 000, 2001 – 1,6 mln.).
2271