Robinson John Arthur Thomas (Džonas Artūras Tomas Ròbinsonas) 1919 06 15Canterbury 1983 12 05Kembridžas, anglikonų teologas. Liberaliosios teologijos atstovas. Baigęs teologijos studijas Kembridžo universitete, jame dėstė. Kartu buvo kunigas, 1959–69 Woolwicho vyskupas, nuo 1969 – Kembridžo universiteto Trejybės kolegijos koplyčios dekanas. Parašė svarbių veikalų apie Dievo sampratą: Atvirumas Dievui (Honest to God 1963) ir Žmogiškasis Dievo veidas (The Human Face of God 1973). Rėmėsi D. Bonhoefferiu ir jo sukurta sąvoka nereliginė krikščionybė, P. Tillichu ir R. Bultmannu.
John Arthur Thomas Robinson
Ypač pabrėžė Dievo imanentiškumą: Dievas nėra nei už, nei virš pasaulio, jis antgamtiškai egzistuoja pačiame mūsų gyvenimo centre; Dievas iš esmės yra meilė, mums atsiskleidžianti bendraujant su kitais žmonėmis. Pabrėžė Jėzaus Kristaus žmogiškumą: Jis buvo vien tik žmogus, gebėjęs tobulai atskleisti Dievo būdą, tapęs Dievo žmogumi ir todėl Dievu mums. Šiomis mintimis J. A. T. Robinsonas reiškėsi kaip įsūnijimo kristologijos šalininkas, atmetantis daugelį tradicinės kristologijos mokymų (preegzistenciją, gimimą iš Mergelės Marijos, inkarnaciją) ir Chalkedono susirinkime priimtą tikėjimo išpažinimą. Žmogaus amžinojo gyvenimo atžvilgiu laikėsi universalistinių pažiūrų: visagalė meilė viską nugalės, amžinosios, pragaro kančios neegzistuoja (veikalas Dievo pabaigoje / In the End God 1968). Greta J. Fletcherio J. A. T. Robinsonas laikomas ir situacinės etikos vienu pagrindiniu atstovų: etika išplaukia ne iš aukščiausiojo autoriteto duotų normų, o iš žmogiškosios patirties, dėmesio centre – žmogus, o ne principai; visi etiniai poelgiai privalo orientuotis tik į vienintelį absoliutųjį meilės matą, kuris kelia skirtingus reikalavimus priklausomai nuo situacijos.
Veikaluose apie Naująjį Testamentą (Naujai datuotas Naujasis Testamentas / Redating the New Testament 1976 ir Jono pirmenybiškumas / The Priority of John, išleistas 1985) plėtojo provokuojančią idėją apie tariamą visų keturių Evangelijų egzistavimą dar gerokai iki Jeruzalės šventyklos sugriovimo.
473