Rawls John Bordley (Džonas Bordlis Ròlsas) 1921 02 21Baltimorė 2002 11 24Lexington (Masačusetso valstija), analitinės krypties Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Vienas žymiausių ir dažniausiai cituojamų šiuolaikinės politinės filosofijos atstovų. Daktaras (1950). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1966).
1943 baigė Princetono universitetą. Per II pasaulinį karą (1943–45) buvo Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės pėstininkas, tarnavo Naujojoje Gvinėjoje ir Filipinuose. 1946 palikęs karo tarnybą tęsė mokslus Princetono universiteto doktorantūroje. Dėstė Princetono (1950–52), Cornellio (1953–59) universitete, Masačusetso technologijos institute (1960–62) ir Harvardo universitete (nuo 1962). Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Rytų padalinio, 1974–75).
John Bordley Rawls
Filosofijos bruožai
Patyrė I. Kanto, I. Berlino ir teisės filosofo H. L. A. Harto įtaką. J. B. Rawlsas kūrė racionalistinėmis prielaidomis pagrįstą teisingumo teoriją, kurioje siekdamas suderinti laisvės ir lygybės principus bandė politikos teoriją jungti su etika, kritikavo utilitarizmą.
Teisingumo principai
Laikydamas individą savanaude, bet linkusia bendradarbiauti ir racionalia būtybe, J. B. Rawlsas suformulavo du teisingumo principus, kuriems individas pritartų, jeigu būtų jam suteikta tam tikros visuomeninės sutarties galimybė. Pirmasis principas teigia, kad individai pasirinktų sąžinės, žodžio ir kitas politines laisves sau ir kitiems individams; pagal antrąjį principą, individai sutiktų su ekonomine socialine nelygybe, jeigu žemiausių sluoksnių atstovai galėtų gauti iš jos naudos, taip pat būtų suteiktos visiems lygios galimybės užimti aukštas pareigas visuomenėje. Šiuos du principus individai būtų linkę pasirinkti, nes hipotetinėmis derybų aplinkybėmis individai nežinotų nei savo, nei kitų individų galimybių įgyti būsimų pranašumų ir naudos iš sutarties sąlygų, t. p. nežinotų savo visuomenės socialinės ir politinės būklės bei kai kurių jos įstatymų ir normų (vadinamasis nežinojimo šydas). Anot J. B. Rawlso, šis nežinojimas turėtų versti individus rinktis būsimus įstatymus ir taisykles sąžiningai ir nešališkai.
Politikos teorija
Politikos teorijoje išdėstė politinio liberalizmo doktriną, pritaikė savo du teisingumo principus, nagrinėjo politinio legitimumo ir valdžios stabilumo problemas. J. B. Rawlso požiūriu, politinės valdžios veiksmai yra tinkami tik tada, kai jie vykdomi pagal konstituciją, kurios esminiams dalykams pritaria visi piliečiai, būdami laisvi bei lygūs ir remdamiesi principais bei idealais, atitinkančiais bendražmogišką supratimą. Pliuralistinėje visuomenėje skirtingų nuomonių suderinamumą turi garantuoti individų supratingumas ir visuomenės politinė kultūra. Piliečiai turi pagrįsti vieni kitiems savo politinius sprendimus, pasitelkdami bendras vertybes ir standartus. Visuomenės stabilumą užtikrina, pasak J. B. Rawlso, vadinamasis sutampantis sutarimas (angl. overlapping consensus), kai vienų piliečių požiūris ir veiksmai neprieštarauja kitų piliečių supratimui. Sutampantis sutarimas yra geriau nei vien tik galių pusiausvyra.
Įtaka
J. B. Rawlso teisingumo teorija padarė didelę įtaką šiuolaikinei politinei teorinei minčiai atnaujindama diskusijas įvairiais politinės filosofijos klausimais.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Teisingumo teorija (A Theory of Justice 1971, papildytas leidimas 1999), Pagrindinės laisvės ir jų pirmenybė (The Basic Liberties and Their Priority 1981), Politinis liberalizmas (Political Liberalism 1993, lietuvių kalba 2002), Tautų įstatymas (The Law of Peoples 1999), Moralės filosofijos paskaitos (Lectures on the History of Moral Philosophy 2000), Teisingumas kaip nešališkumas (Justice as Fairness 2001), Politinės filosofijos istorijos paskaitos (Lectures on the History of Political Philosophy, išleista 2007), Trumpas nuodėmės ir tikėjimo prasmės tyrimas (A Brief Inquiry into the Meaning of Sin and Faith, išleista 2009).