Oldcastle John (Džonas Oldkãslis) apie 1378Herefordšyras 1417 12 14Londonas, vienas lolardų lyderių. Seras. Tarnavo kariuomenėje Anglijos karaliui Henrikui IV 1401 malšinant velsiečių sukilimą, čia susidraugavo su sosto įpėdiniu Henriku (nuo 1413 karalius Henrikas V). 1404 parlamente atstovavo Herefordšyrui. 1406–07 Herefordšyro didysis šerifas. 1408 vedęs Cobhamo baronijos paveldėtoją tapo diduomenės nariu, gavo teisę posėdžiauti Lordų rūmuose. Pritarė lolardų pažiūroms, kai jo žmonos valdose Kento grafystėje daug bažnyčių buvo uždaryta apkaltinus jų kunigus pamokslavimu be leidimo. Johnas Oldcastle’is atsisakė pakeisti religines pažiūras (nepritarė paveikslų garbinimui) net ir prašomas Henriko V, buvo apkaltintas erezija ir 1413 įkalintas Londono Toweryje. Pabėgo, 1414 vadovavo nesėkmingam lolardų sukilimui, vėliau slapstėsi Herefordšyre. 1417 11 pagautas, 1417 12 14 formaliai apkaltintas erezija, nuteistas, tą pačią dieną pakartas ir sudegintas. Joho Oldcastle’io likimas pavaizduotas 16 a. anglų draminiuose personažuose (tarp jų ir W. Shakespeare’o Falstafas).
Johno Oldcastle’io sudeginimas (medžio raižinys iš Johno Foxe’o knygos Acts and Monuments, išleista 16 a. antroje pusėje, Britų muziejus)