Johnstono atolas (Johnston Atoll, Džònstono atòlas), atolas Ramiojo vandenyno vidurinėje dalyje, apie 1100 km į pietvakarius nuo Havajų; Jungtinių Amerikos Valstijų valda. Negyvenamas (nuo 2007); užterštas cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų nuotekomis. Plotas 2,8 km2; apima 4 nedideles salas: Johnstono (didžiausia), Sando (abi natūralios), Hikinos ir Akau (dirbtinės). Johnstono ir Sando salas iš šiaurės ir vakarų supa 12 km ilgio pusapvalis koralų rifas. Vidinė lagūna sekli (gylis 3–10 metrų). Paviršiaus didžiausias aukštis 5 metrai. Klimatas tropinis. Nėra gėlo vandens. Augalija skurdi – žolės, introdukuotos palmės. Gyvūnija – jūriniai paukščiai, žalieji vėžliai, daug žuvų rūšių. Nuo 2004 Johnstono atolas paskelbtas Jungtinių Amerikos Valstijų laukinės gamtos prieglobsčio zona, 2009 priskirtas Papahānaumokuākea – Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio paminklo (įsteigtas 2006, nuo 2010 pasaulio paveldo vertybė) teritorijai.
Johnstono atolas (Johnstono ir Sando salos)
cheminių medžiagų statinių saugykla (1973)
Salas 1807 atrado anglų kapitonas Charlesas J. Johnstonas. Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklauso nuo 1858. Iki 20 a. pradžios buvo guano telkinių (eksploatuoti 1858–90). 1926–34 ornitologinis draustinis. 1941 pastatyta meteorologijos stotis, kilimo ir tūpimo takas (ilgis apie 3 km, beveik per visą Johnstono salos ilgį). 1948–62 virš atolo Jungtinės Amerikos Valstijos atliko branduolinius bandymus (nutraukti po nesėkmingo Bluegill Prime bandymo – įvyko sprogimas paleidimo šachtoje; atolo teritorija užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis). Vėliau buvo laikomos ir naikinamos cheminės atliekos (nuo 1990 iki 21 a. pradžios veikė jų neutralizavimo gamykla). Iki 2004 karinės infrastruktūros objektai buvo išmontuoti, personalas išgabentas.