Johor (Džòhoras), senovės valstybė Vakarų Malaizijoje, Malakos pusiasalio pietuose.
1511 portugalams užėmus Malakos sultonatą, Johorą įkūrė sosto netekęs Malakos sultonas Machmudas su sūnumi Aladinu. 17 a. antroje pusėje Johoras užvaldė didesnę Vakarų Malaizijos dalį (sostinė buvo Johor Lama, nuo 1866 – Johor Baharu). 1819 sultonato suverenumą pripažino britai. 19 a. pirmoje pusėje prekybos centrų įkūrė kinai. 18 a. pabaigoje Johoras pralaimėjo du karus (1756–58 ir 1783–87) olandams ir suskilo į kelias valdas.
20 a. pradžioje Johorą užėmė ir prie Malajos valdos prijungė britai. 1919 nutiesus geležinkelį alavui ir kaučiukui gabenti iš Malajos į Singapūrą, baigėsi gamtovaizdžio (pelkės ir džiunglės) nulemta Johoro izoliacija nuo kitos Malakos pusiasalio dalies, paspartėjo krašto ūkio plėtra. Po I pasaulinio karo įkurta kaučiukmedžių, palmių, ananasų plantacijų, rasta alavo ir geležies telkinių. Per II pasaulinį karą 1941 12–1945 Johoro teritorija buvo okupuota japonų. Nuo 1957 priklausė Malajos Federacijai. Nuo 1963 Malaizijos valstija.