Jokbas, Izraèlis, Biblijos personažas, trečiasis Izraelio patriarchas. Izaoko ir Rebekos sūnus, Ezavo jaunesnysis brolis dvynys. Nėščia Rebeka gavo Dievo pažadą, kad jaunesnysis iš dvynių taps didelės tautos tėvu, o vyresnysis turės jam paklusti (Pr 25, 22–23). Jokūbas gimė antras. Gudrumu iš išalkusio brolio už sriubos dubenį nusipirko pirmagimystės teisę, vėliau motinos paskatintas iš apakusio tėvo išgavo pirmagimio palaiminimą (Pr 27). Bijodamas brolio keršto iškeliavo pas dėdę į Haraną. Pakeliui sapne gavo Dievo palaiminimą ir žemės pažadą. Jokūbas vedė Lėją ir Rachelę. Jokūbo sūnūs: Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Danas, Naftalis, Gadas, Ašeras, Isacharas, Zabulonas, Juozapas (Jokūbo ir Rachelės pirmagimis), Benjaminas; Jokūbas laikomas dvylikos Izraelio giminių protėviu. Po 20 tarnystės dėdei metų Jokūbas su šeima pabėgo; prie Jaboko upelio susigrūmė su angelu, jis Jokūbui suteikė Izraelio vardą (Pr 32).
Jokūbas (dailininkas P. F. Mola, Jokūbo ir Rachelės susitikimas, aliejus, 1650, Ermitažas Sankt Peterburge)
Grįžęs susitaikė su broliu ir apsigyveno prie Jordano. Jokūbui keliaujant į Betelį vėl apsireiškė Dievas ir patvirtino naują jo vardą bei pažadus (Pr 34). Jokūbo sūnūs, pavydėdami savo broliui Juozapui (Pr 37, 7–11), pardavė jį į Egiptą; vėliau, tapęs Egipto valdytoju, Juozapas visą Jokūbo šeimą pakvietė į Egiptą. Jokūbas palaimino savo ir du Juozapo sūnus bei prisaikdino juos, kad jį palaidotų Kanaane; palaidotas Machpelos oloje.
Dailėje vaizduojamas Izaoko laiminimas, Dievo apsireiškimas (kopėčios, kuriomis laipioja angelai, remiasi į debesį, nuo jo Dievas žiūri žemyn, Jokūbas miega papėdėje po galva pasidėjęs didelį akmenį), susitikimas su Rachele, susitaikymas su Ezavu, imtynės su angelu. Apie Jokūbą pasakojama Pradžios knygoje.
565