Jokūbas

Jokbas, Jokbas Vyresnỹsis, Jokbas Didesnỹsis, vienas iš dvylikos apaštalų. Šventasis (šventė – liepos 25). Zebediejaus sūnus, apaštalo Jono brolis.

Vaizdavimas Naujajame Testamente

Jokūbas buvo žvejys; Jėzus Kristus jį ir Joną pašaukė, kai šie taisė tinklus prie Galilėjos ežero (Mt 4, 21–22). Su broliu buvo vieni pirmųjų keturių Jėzaus Kristaus pašauktų mokinių (Mk 1, 16–20). Dažniausiai minimas su Petru, Andriejumi, Jonu, kartais su Petru ir Jonu. Šiuos du ir Jokūbą Jėzus Kristus buvo išsirinkęs stebėti savo atsimainymą ant Taboro kalno (Mk 9, 2), lydėti į Getsemanę (Mk 14, 33). Jėzus Kristus Jokūbą ir Joną dėl smarkumo bei religinio uolumo vadino griaustinio vaikais (Mk 3, 17); jie parodė uolumą norėdami grasinti ugnimi iš dangaus samariečių kaimui, nepriėmusiam Jėzaus Kristaus ir jo mokinių (Lk 9, 51–56). Su broliu Jėzaus Kristaus prašė, kad šis leistų vienam sėdėti jo dešinėje, kitam – kairėje jo šlovės valandą (Mt 20, 20–28 ir Mk 10, 35–45). Pirmasis apaštalas kankinys. 42–44 m. Erodo Agripos I įsakymu nukirsdintas (Apd 12, 1–3); pasak legendos, palaidotas Santiago de Compostelos bažnyčioje po centriniu altoriumi (jame yra Jokūbo skulptūra). Sukurta legendų apie Jokūbo misijas Ispanijoje.

Jokūbas (dailininkas Duccio di Buoninsegna, Jokūbas Vyresnysis, poliptiko Maestà dalis, medis, tempera, 1308–11, Opera del Duomo muziejus Sienoje)

Vaizdavimas dailėje

Atributas – kalavijas. Jo mirties scenos populiarios vidurinių amžių freskose ir vitražuose. Vaizduojamas kaip apaštalas – tamsiaplaukis, retoka barzda, rankose laikantis kalaviją, kaip piligrimas – su lazda keliaujantis link savo kapo, kaip šventasis – jojantis ant žirgo piligrimo arba kario apranga ir su vėliava rankoje, žirgas trypia saracėnus. Ispanijos globėjas.

565

-apaštalas Jokūbas; -šventasis Jokūbas