Jokbas II (James II) 1633 10 14Londonas 1701 09 05 ar 06Saint-Germain-en-Laye (Prancūzija), Anglijos, Škotijos (Jokūbas VII) ir Airijos karalius (1685–88). Paskutinis Stiuartų dinastijos karalius pagal vyriškąją liniją. Karalių Karolio I sūnus, Karolio II brolis. Jokūbo Edvardo tėvas.
Per Anglijos revoliuciją (1640–60) buvo laikomas Oksforde; 1649 nukirsdinus Karolį I, pabėgo į Nyderlandus, tais pačiais metais atvyko į Prancūziją pas savo motiną Prancūzijos karaliaus Henriko IV dukterį. 1658 Ispanijos pusėje kariavo su Anglija. 1660 Anglijoje atkūrus monarchiją ir karaliumi tapus broliui Karoliui II, buvo paskirtas Anglijos karo laivyno vadu. 1672 viešai paskelbė pereinąs į katalikų tikėjimą; 1673 Parlamento aktu atleistas iš laivyno vado pareigų. Tapęs karaliumi rėmė katalikus. Protestantų opozicijos pakviestas į Anglijos sostą protestantas Olandijos štathalteris Vilhelmas Oranietis (nuo 1688 karalius Vilhelmas III) 1688 išsilaipino Anglijoje ir nužygiavo į Londoną.
Jokūbas II (aliejus, 17 a. antra pusė, dailininkas nežinomas, Boltono muziejus ir meno galerija (Didžioji Britanija))
Išduotas savo kariuomenės Jokūbas II pabėgo į Prancūziją. 1690 remiamas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV išsilaipino Airijoje (jį rėmė airiai katalikai), bet Boyne’o mūšyje (1690 06 11) buvo sumuštas ir grįžo į Prancūziją.
Jokūbas VII