Josãdė Jokūbas 1911 08 15Kalvarija 1995 11 09Vilnius, Lietuvos žydų rašytojas. 1931–34 studijavo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1935 pradėjo spausdinti apsakymus žydų periodiniuose leidiniuose. 1936–40 dalyvavo Raudonosios pagalbos organizacijos veikloje. 1940–41 dirbo žydų laikraščio Der Emes redakcijoje. II pasaulinio karo metais Raudonosios armijos 16 lietuvių divizijos kareivis, sužeistas prie Oriolo. Pokario metais, uždarius Lietuvoje žydų spaudą, pradėjo rašyti lietuviškai kritikos straipsnius, palaikydamas socialistinę santvarką Lietuvoje. 1948–59 vadovavo žurnalo Pergalė Kritikos skyriui. 8 dešimtmetyje grįžo prie gimtosios jidiš kalbos, vertė į ją savo lietuviškas pjeses apie žydų likimą. Parašė apsakymų (rinkinys Neatplėšk mano laiško 1964), pjesių (Nepalik manęs, Liuda, pastatyta 1963, Užupio drama, pastatyta 1967, Penkiese prie vaišių stalo, pastatyta 1971, Širdis dėžutėje, pastatyta 1976, Tardytojas, pastatyta 1978; rinkinys Užupio drama 1981). Kūryboje vyrauja moralinės, dvasinio apsisprendimo temos, aukštų siekių ir buitiškumo konfrontacija. Veikėjai – pokario aktyvistai, aukšti sovietiniai pareigūnai, išgyvenantys pasimetimo krizę. Dar išleista straipsnių apie lietuvių literatūrą rinkinys Knyga ir tikrovė (1961), knyga Užtrenktos durys: Laiškai iš Vilniaus į Tel Avivą (1993), pjesė Šuolis į nežinią (1995). Apie J. Josadę sukurtas dokumentinis filmas Iliuzijos (1993, režisieriai D. Matuzevičienė, K. Matuzevičius).
2271