Jokūbas Paradyžietis

Jokbas Paradyžiẽtis (Jakub z Paradyża) apie 1380 1464 04 30Erfurt, lenkų katalikų teologas, filosofas. Šventojo Rašto žinovas ir tyrinėtojas. Daktaras (1432). Apie 1402 įstojo į cistersų vienuolyną Paradyże (dabar Gościkowo, prie Zielonos Góros). 1420–30 studijavo filosofiją ir teologiją Krokuvos akademijoje (dabar Jogailos universitetas), vėliau joje dėstė; profesorius (1432). Nuo 1452 dėstė kanonų teisę Erfurto universitete, nuo 1456 šio universiteto rektorius. Tomizmo atstovas, pažiūroms t. p. turėjo įtakos J. Buridanas. Siekė radikalių Bažnyčios, vienuolyno gyvenimo ir universiteto reformų. Siūlė vienuolynų turtą atiduoti pasaulietinei valdžiai. Kovojo dėl Katalikų Bažnyčios visuotinio susirinkimo viršenybės popiežiaus atžvilgiu. 1442–43 dalyvavo Bazelio susirinkime, kuriame pasakė kalbą. Apie 1447 įstojo į kartūzų ordiną. Parašė apie 150 kanonų teisės, teologijos, filosofijos, etikos ir kitų veikalų. Svarbiausi veikalai: Apie šio pasaulio blogį (De malo huius saeculi), Apie pagundą ir religinę paguodą (De tentatione et consolatione religiosorum), Religinis dialogas (Dialogus religiosorum), Religijos klausimai (Questiones de religiosis).