Stanišáuskis Jokūbas (Stanišáuskas) 1892 01 24Pašlūžmis (Švėkšnos vlsč.) 1943 04 14Nižniaja Poimos apylinkės (Krasnojarsko kraštas), lietuvių geodezijos inžinierius. Prieškario nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras.
Išsilavinimas ir veikla
1910 baigė Liepojos komercijos mokyklą, 1917 – Maskvos matavimo institutą. 1917–18 dirbo Maskvos–Tverės žemės ūkio ir valstybės turtų valdyboje, 1918–20 – Maskvos–Bresto geležinkelių valdyboje (tyrė durpynus Oršos apskrityje). 1920 grįžo į Lietuvą. 1920–21 Žemės tvarkymo departamento Melioracijos ir matavimų skyriaus vedėjas. 1921–22 Dotnuvos matininkų kursų vadovas. 1922–27 Dotnuvos žemės ūkio technikumo vicedirektorius. 1924–26 dėstė Žemės ūkio akademijoje ir matininkų kursuose. 1926–27 Žemės tvarkymo departamento direktorius, 1927 dar ir Žemės reformos valdybos pirmininkas. 1927–34 Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikos mokyklos direktorius. 1934–38 susisiekimo ministras. 1936 sudarė Lietuvos energetikos komitetą. 1939–40 Specialiojo mokslo departamento direktorius. 1939–41 dėstė Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus universitete; docentas (1939). 1940–41 Žemės ūkio akademijos ūkio reikalų prorektorius.
Jokūbas Stanišauskis
1941 06 14 sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Sibirą, į Krasnojarsko krašto pataisos darbų lagerį Rešotuose. 1941 10 perkeltas į neįgaliųjų ir senelių lagerį netoli Nižniaja Poimos, mirė badu, palaidojimo vieta nežinoma.
Paskelbė straipsnių iš geodezijos, kultūrtechnikos, parašė vadovėlių.
Svarbiausi veikalai
Medžiaga žemės ūkio melioracijų rankvedžiui (1932), Atvirųjų vagų hidrauliniai skaičiavimai (1933), Lietuvos susisiekimo politikos gairės (1937), Netolyginio vandens judesio atvirose vietose hidrauliniai skaičiavimai (1937).
Jokūbas Stanišauskis Kansko kalėjime (1942 01 02)
2436