Zabarskáitė Jolanta, tikr. Elena Jolanta 1961 12 01Vilnius, lietuvių kalbininkė. Dr. (hum. m., 1994).
Išsilavinimas ir veikla
1985 Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, iki 1996 ir 2000–18 dirbo Lietuvių kalbos institute (2000–06 leidyklos vadovė, nuo 2001 – direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, 2003–18 direktorė). 1996–99 leidyklos Baltos lankos vadybininkė, 1999–2001 viešosios įstaigos Lietuviškos knygos direktorė. 1990–2015 Lietuvos edukologijos universiteto (1992–2011 Vilniaus pedagoginis universitetas), nuo 2013 – Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja; profesorė (2015). 2015–22 L. Rėzos kultūros centro Juodkrantėje kuratoriumo pirmininkė. Nuo 2019 dirba ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyriausiąja metodininke‑tyrėja, rengia pokalbių apie kalbą ciklą Kalbos klubas.
Jolanta Zabarskaitė
Lituanistikos centro (veikė iki 2019) įsteigimo Kaliningrado universitete projekto vadovė (su A. Juozaičiu, 2005), kalbos muziejaus Lituanistikos židinys (su G. Subačiumi, 2006), parodų Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui (2011), Paliesk lietuvių kalbą rankomis (su kitais, 2014) kūrėja. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu tarptautinės konferencijos Unity in Diversity: Languages for Mobility, Jobs and Active Citizenship organizacinio komiteto vadovė (2013).
Sukūrė scenarijus dokumentiniam filmui apie Lietuvos kalbininkus Būti kalboje (2004, režisierius J. Javaitis) ir Lietuvos televizijos laidų ciklui apie kalbą Didžioji Lietuva: Lietuvių kalbos istorija (su kitais, 2014). Koordinavo tarptautinius projektus Literaturexpress 2000 (2000), META-NORD: Baltijos ir Šiaurės šalių dalis atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje (2011–13).
Moksliniai interesai
Mokslinių interesų sritys – leksikologija ir leksikografijos teorija, semantika, fonosemantika, natūralios kalbos apdorojimas, kalbos technologijos, kalbos politika valstybėse, inovatyvūs kalbos mokymo metodai. 1995–2000 vadovavo svėdasiškių tarmės tekstų ir žodžių akademiniam Lietuvių kalbos žodynui rinkimo ekspedicijai Svėdasuose, šio žodyno elektroninio varianto (2007) kūrimo projekto vadovė. Dar dalyvavo žodžių rinkimo ekspedicijoje Alytaus, Biržų, Anykščių ir Kupiškio rajonuose.
Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje paskelbė per 50 mokslo straipsnių.
Veikalai
Parašė Lietuvių kalbos žodyno teksto (su kitais, t. 16 1995, t. 20 2002), mokslines monografijas Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė „kurti“ analizė, Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas (abi su kitais, 2017), Kaip kalba gamina prasmę: Kognityvinės semantikos tyrimai komunikacijos požiūriu (2023), studiją The Lithuanian Language in the Digital Age = Lietuvių kalba skaitmeniniame amžiuje (su D. Vaišniene, 2012), skyrių tarptautinei monografijai Museums of Language and the Display of Intangible Cultural Heritage (2019), sudarė mokslo šaltinių rinkinius Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas = Das lituanistische Erbe August Schleichers (su Ilja Lemeškinu, tomas 1 2008, tomas 2 2014), Vladimiras Toporovas ir Lietuva (su A. Sabaliausku, 2009). Parašė mokymo priemones studentams (Fonosemantikos vedlys 2007, Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai 2012) ir užsienio lituanistinėms mokykloms (Kelionė į Lietuvą: Kūrybiškumo knyga 2015).