Joldijos jūra

Jòldijos jra (pagal moliusko Yoldia arctica pavadinimą), Baltijos jūros raidos pradinė stadija ankstyvajame holocene (prieš 10 000–9300 m.). Ledynams pasitraukus iš Vidurio Švedijos žemumos ir Baltijos ledyniniam ežerui ištekėjus į Atlanto vandenyną (vandens lygis pažemėjo 40–50 m), į Baltijos jūrą įsiveržė druskingas Atlanto vandenyno vanduo. Joldijos jūros vanduo buvo silpnai druskingas; rytinėje, pietinėje ir šiaurinėje dalyse beveik gėlas dėl įtekančių upių ir ledyno tirpimo. Joldijos jūros stadijos trukmė apie 900 metų. Vandens lygis buvo žemesnis už dabartinį Baltijos jūros lygį. Dabartinės Baltijos jūros pietinėje dalyje buvo sausuma, jungianti Lietuvą su Danija, Pietų Švedija (galbūt ir su Gotlando sala). Joldijos jūros nuosėdos (homogeniški rožinės, rusvai pilkos, melsvai pilkos, pilkos ir tamsiai pilkos spalvos moliai su geležies mineralų intarpais ir dumblai su juodos spalvos hidrotroilito sankaupomis) randamos po vandeniu toli nuo Lietuvos krantų. Ties Klaipėda Joldijos jūros krantiniai dariniai rasti 45–47 m gylyje, nutolę nuo dabartinių krantų keliasdešimt kilometrų. Joldijos jūros stadijos pabaigoje vyko jūrinė transgresija, todėl kai kurie tyrinėtojai išskiria Echenėjos fazę.

643