Jolita Liškevičienė
Liškẽvičienė Jolita 1970 02 17Klaipėda, lietuvių dailėtyrininkė. Dr. (hum. m., 2002). 1994 baigė Vilniaus dailės akademiją. 1994–95 Vilniaus dailės akademijos muziejaus vedėja. 1995–2012 dėstė Vilniaus universitete (knygos meną), nuo 2000 dėsto Vilniaus dailės akademijoje (knygos meną). Nuo 1996 dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, nuo 2002 vyresnioji mokslo darbuotoja. Tyrinėjimų sritys: 16–18 a. Vilniaus leidinių iliustracijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės emblemika ir heraldika, Lietuvos baroko dailės šaltiniai ir dailės ikonografija, šiuolaikinė vaikų knygų iliustracija.
Parašė monografijas XVI–XVIII amžiaus knygų grafika: herbai senuosiuose Lietuvos spaudiniuose (1998), Mundus emblematum: XVII amžiaus Vilniaus spaudinių iliustracijos (2005). Parengė knygas: Lietuvos sakralinė dailė: Auksakalystė XIII–XX a. (3 kn. 2006–2009), Dangiškieji globėjai, žemiškieji mecenatai (2011), sudarė mokslinių straipsnių rinkinį Tipas ir individas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje (2002), dalyvavo rengiant Lietuvos dailininkų žodyną (t. 1 2005), Vadovą po Šiaurės Lenkiją (2007), Vadovą po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (2012). Parengė mokslinių šaltinių publikacijas: Andriejus Mlodzianovskis. Palaimintojo kankinio Juozapato, Polocko arkivyskupo gyvenimo ir mirties simboliniai atvaizdai. Šaltinis, vertimas ir studija (2015), Mikalojaus Kristupo Chaleckio embleminių meditacijų knygos: „Alegorijos“ (1618) ir „Dvinaris“ (1642) (2020). Paskelbė straipsnių Lietuvos, užsienio ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
M. Mažvydo premija (1994, 2004).
2271