Jomeigaku
Jomeigãku (Yōmeigaku), japonų filosofijos mokykla. 17 amžiuje įkūrė T. Nakae (1608–48). Jomeigaku rėmėsi neokonfucianisto Vang Jangmingo (jap. Ojomei, iš čia pavadinimas) mokymu, teigiančiu pažinimo ir veiklos vienybę. Tapatino dvasinį ir materialųjį pradą, plėtojo panteizmą – dievas, kaip ideali esmė, yra visas pasaulis, dalyvauja kiekviename žmoguje. Teigė, kad žmogus ir gamta yra ontiškai lygiaverčiai. Proto ugdymas yra daiktų tyrimo priemonė. Intelektinis supratimas ir intuityvus žinojimas priklauso doroviniam gėriui. Jomeigaku paplito tarp japonų kariškių. Svarbiausi atstovai: B. Kumadzava, Č. Ošio, I. Sato.