Fosse Jon (Junas Fòsė) 1959 09 29Haugesund, norvegų rašytojas. Rašo naująja norvegų kalba (nynorsk). Pradėjo rašyti nuo 12 metų. Studijavo literatūrą Bergeno universitete. Nuo 10 dešimtmečio pradžios laisvasis rašytojas.
Romanai
Išleido romanus Raudona, juoda (Raudt, svart 1983), Uždara gitara (Stengd gitar 1985), Rytą ir vakare (Morgon og kveld 2000), Melancholija I (Melancholia I 1995) ir Melancholija II (Melancholia II 1996; abu pagrįsti norvegų tapytojo L. Hertervigo gyvenimo ir kūrybos istorija), trilogiją apie Alidą ir Aslę Trilogien (Nakvišų klajonės / Andvake 2007, Ulavo regėjimai / Olavs draumar 2012, Prievakario nuovargis / Kveldsvævd 2014, visos 2014, lietuvių kalba 2025), septologiją Septologien (Kitas vardas / Det andre namnet 1–2 dalys 2019, Aš esu kitas / Eg er ein annan 3–5 dalys 2020, Naujas vardas / Eit nytt namn 6–7 dalys 2021; 7 romanų ciklas apie į katalikybę atsivertusį dailininką), pasakojimą Baltybė (Kvitleik 2023, lietuvių kalba 2024), seriją apie Vaimą (Vaim, nuo 2025) ir kita.
Jon Fosse
Pjesės
Parašė apie 30 pjesių: Kažkas ateis (Nokon kjem til å komme 1993), Ir niekad mes neišsiskirsime (Og aldri skal vi skiljast 1994), Vaikas (Barnet 1996), Motina ir sūnus (Mor og barn 1997, lietuvių kalba pastatyta 2000), Sūnus (Sonen 1997), Vieną vasaros dieną (Ein sommars dag 1999, lietuvių kalba pastatyta 2009), Rudens sapnas (Draum om hausten 1999), Žiema (Vinter 2000, pastatyta 2003 Osle, režisierius O. Koršunovas, pagal šią pjesę G. Sodeika 2006 sukūrė kamerinę operą Vinter), Gražu (Vakkert 2001), Mergina ant sofos (Jenta i sofaen 2002), Šiltas (Varmt 2005), Šešėliai (Skuggar 2006), Tos akys (Desse auga, pastatyta 2008 Stavangeryje, režisierius O. Koršunovas), Buvo taip (Slik var det 2020), Stiprus vėjas (Sterk vind 2021), Juodajame miške (I svarte skogen inne 2023) ir kitas.
J. Fosse vadinamas postdraminio etapo skandinavų dramaturgijoje atstovu; kūryboje žymu T. Adorno, egzistencializmo ir kitų filosofinių teorijų poveikis. Pjesėse yra H. Ibseno psichologinio realizmo, S. Becketto, E. Ionesco ir kitų absurdo dramų kūrėjų įtakos, hiperrealizmo, keistumo. Autorius nagrinėja tėvų ir vaikų, vyro ir moters, žmonių tarpusavio santykius, būsenas, tyrinėja ribą tarp kalbos ir sąmonės, realaus ir keisto; dramų veikėjai dažniausiai vieniši, gyvenimo prislėgti ir nekalbūs, apimti liūdesio, slogumo ir bejėgiškumo. Pjesėms būdinga minimalus veiksmas, neindividualizuoti veikėjai, kuriuos J. Fosse vadina archetipiniais, lakoniški, ritmiški dialogai, jose itin svarbu balso intonacija, nutylėjimai, pauzės.
Poezija ir kita kūryba
Poezijoje (rinkiniai Ežeras angelo akyse / Engel med vatn i augene 1986, Šuo ir angelas / Hund og engel 1992, Nauji eilėraščiai / Nye dikt 1997, Eilėraščiai, 1986–2000 / Dikt, 1986–2000 2001) daug reikšmės teikiama eilėraščio formai.
Dar parašė novelių, kūrinių vaikams, esė. Į naująją norvegų kalbą išvertė G. Traklio, R. M. Rilkeʼs knygų.
Kūriniai išversti į daugiau kaip 40 kalbų, pjesės statomos daugelyje pasaulio, ypač Europos, teatrų. Lietuvių kalba išleista prozos rinktinė Vaizdai iš vaikystės (2020).
Apdovanojimai
Šiaurės Tarybos literatūros premija (2015), Nobelio literatūros premija (2023).
1
1016