Jonas
Jõnas (John), Jõnas iš Bãliolio (John de Balliol) apie 1250 1313 04Château-Gaillard (Normandija), Škotijos karalius (1292–96). Anglų didiko Johno de Balliolio, valdžiusio dvarus Anglijoje bei Pikardijoje, ir Škotijos karaliaus giminaitės Dervorguillos sūnus. 1290 05 mirus sosto įpėdinei princesei Margaritai tapo vienu iš 13 pretendentų į Škotijos sostą. Anglijos karaliaus Eduardo I (pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant ginčą dėl sosto už teisę būti pripažintam Škotijos karaliaus senjoru) nutarimu karūnuotas Škotijos karaliumi. 1294 kilus Anglijos–Prancūzijos karui Jonas atsisakė paklusti Eduardui I, sudarė sąjungą su Prancūzija ir 1296 įsiveržė į Angliją: prasidėjo vadinamieji Škotijos nepriklausomybės karai (1296–1328). Anglijos kariuomenė per 17 dienų sumušė Škotijos kariuomenę. Jonas buvo įkalintas Londono Toweryje, 1299 įsikišus popiežiui, ištremtas į Pikardiją (karaliaus vardą išsaugojo).
2271