Jõnas Álbrechtas, Jõnas Álbertas (lenk. Jan Olbracht) 1459 12 27Krokuva 1501 06 17Torunė (palaidotas Krokuvoje, Vavelyje), Lenkijos karalius Jõnas I Álbrechtas (1492–1501). Jogailaičių dinastijos. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės trečiasis sūnus, valdovų Vladislovo II Jogailaičio, Aleksandro, Žygimanto Senojo, t. p. šv. Kazimiero, kardinolo Frydricho brolis. Jono Albrechto pagrindinis mokytojas 1467–1474 buvo J. Długoszas, vėliau įtakos jo pasaulėžiūrai turėjo Filipas Kalimachas. Vyresniajam broliui Vladislovui 1471 tapus Čekijos karaliumi ir 1484 mirus antrajam broliui Kazimierui, tėvų ir šeimos neoficialiai laikytas sosto įpėdiniu, ėmė lydėti tėvą, dalyvauti valstybiniuose renginiuose. 1490 nesėkmingai kandidatavo į Vengrijos sostą (atiteko Vladislovui).
Jonas Albrechtas (1891, dailininkas J. Matejko)
1492 06 mirus tėvui, 1492 07 jaunesniajam broliui Aleksandrui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Jonas Albrechtas, remiamas Elžbietos, iš kelių pretendentų (daugiausia brolių) 1492 08 išrinktas Lenkijos karaliumi. Jogailos pavyzdžiu į jo titulatūrą buvo įrašytas ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio titulas, bet faktiškai Lietuvos ir Lenkijos asmeninė unija nutrūko.
Jono Albrechto didysis, mažasis ir signetinis (centre) antspaudai (ofortas, 1841, dailininkas Kajetanas Wincenty Kielisińskis, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Jonas Albrechtas vykdė aktyvią užsienio politiką: 1497 surengė karo žygį į Moldovą, siekė užvaldyti Turkijos užimtus Juodosios jūros Kilijos ir Akermano (dabar Dniestro Bilhorodas) uostus – žygis dėl bajorų nepasirengimo karui buvo nesėkmingas (Lenkijos kariuomenę Kozmino miške sumušė Moldovos, Turkijos ir Krymo totorių jungtinės pajėgos; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Ponų Taryba neleido prie žygio prisidėti). Po šios nesėkmės 1498 turkai pirmąkart nuniokojo Lenkijos pietines valdas (iki Lvovo), pagal 1499 sutartį Moldova išsilaisvino ir iš formalaus Lenkijos siuzereniteto. Pralaimėjimas vertė lenkų diduomenę suartėti su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste – 1499 Vilniaus seime lenkų pasiuntinybė sutiko, kad abi valstybės liks atskiros, Petrakavo seime sutarta, kad mirus Lenkijos karaliui arba Lietuvos didžiajam kunigaikščiui naują valdovą kartu rinks abiejų šalių bajorija.
Jonas Albrechtas dėjo daug pastangų atremti Habsburgų kėsinimąsi į Jogailaičių sostus, išlaikyti siuzerenitetą Vokiečių ordinui.
Jis suteikė naujų privilegijų Lenkijos bajorijai (reikėjo jos paramos užsienio politikai) – 1493 pradėta šaukti dvejų rūmų Seimą (Senato ir Atstovų Rūmų; pastarųjų atstovus rinko bajorai), 1496 Petrakavo statutu įteisinta valstiečių feodalinė priklausomybė, miestiečiams uždrausta pirkti bajorų žemę, kartu pereiti į tą luomą, bajorai atleisti nuo importuojamų į valstybę savo reikalams prekių ir eksportuojamų savo dvarų žemės ūkio produktų muito mokesčių.
Jonas Albrechtas (vario raižinys, 17 a., nežinomas dailininkas, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
L: F. Papée Jan Olbracht Kraków 1999.
1412