Čepónis Jonas (slap. Vaidila, Vaidevutis) 1925 05 06Pagojus (Pasvalio vlsč.; dabar Pagojis) 2019 12 25, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Kapitonas (1998). Karys savanoris (1998).
Išsilavinimas ir veikla
Baigė Žadeikių kaimo (Pasvalio vlsč.) pradžios mokyklą ir Pasvalio gimnaziją; besimokydamas gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 įstojo į Kauno kunigų seminariją. Studijuodamas joje tapo Lietuvos laisvės armijos nariu. 1944 prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir suėmus keletą Lietuvos laisvės armijos narių, perėjo į nelegalią padėtį. Palaikė ryšius su Pasvalio krašto partizanų vadais Jonu Alenčiku‑Dragūnu (1919 08 26–1946 02 16) ir P. Žiliu. Dalyvavo kuriant Dariaus ir Girėno rinktinę, veikiančią Biržų apskrityje.
Jonas Čeponis
Jonas Čeponis (centre stovi) su kaimynais tremtyje (Krasnyj Jaro kaimas, Zaigrajevo rajonas, Buriatija, 1961)
Jonas Čeponis (priekyje; 2007)
1947 09 pasitraukė į Suvalkiją. Tapo Birutės rinktinės (priklausė Tauro apygardai) partizanu, slapyvardžiu Vaidila. Nuo 1948 pradžios buvo Tauro apygardos 25‑osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. Perspėjo šios apygardos vadovybę apie sovietinio saugumo agentą J. A. Markulį. Buvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo patikėtinis ryšiams su kitomis apygardomis. Turėdamas dokumentus svetima pavarde, dažnai važinėjo po Lietuvą palaikydamas ryšius tarp Tauro apygardos ir Dariaus ir Girėno rinktinės bei tarp Vyčio apygardos ir Vytauto apygardos štabų. Aprūpindavo partizanus ginklais, dokumentų blankais, antisovietine spauda ir pinigais; už Tauro apygardos partizanų aprūpinimą pinigais J. Čeponiui buvo pareikštas tarnybinis pagyrimas ir padėka.
1948 01 27, grįžtant iš Šiaurės Rytų Lietuvos, Kaune per susišaudymą sunkiai sužeistas ir suimtas; kalintas Kaune. Ypatingojo pasitarimo 1948 07 21 nuteistas 25 m. kalėti lageryje; iki 1956 kalintas Minlage (Komija), 1956–57 – Siblage (Kemerovo sr.), nuo 1957 buvo tremtyje Zaigrajevo rajone (Buriatija). 1968 04 25 paleistas, tais pačiais metais grįžo į Lietuvą. Baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, dirbo žemės ūkyje. 1987 08 23 Vilniuje dalyvavo Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pasirašymo 48‑osioms metinėms skirtame mitinge (mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo). J. Čeponis buvo stebimas KGB (iki 1990 02 26). 1991–93 ėjo Lietuvos saugumo departamento Panevėžio apygardos skyriaus viršininko pareigas.
Su kitais įkūrė Tremtinio klubą (jo steigiamasis suvažiavimas įvyko 1988 vasarą Kaune), 1988 įkurto Sąjūdžio narys. 1992–95 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (atkurtas 1990) Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, nuo 1995 Prezidiumo pirmininkas. Nuo 1993 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio rajono pirmininkas. Daugelio paminklų žuvusiems bendražygiams ir sovietų genocido aukoms iniciatorius ir įgyvendintojas. Gyvena Panevėžyje.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001). Laisvės premija (su kitais, 2018).
2737
Vaidila; Vaidevutis; -Jonas Čeponis