Čèrskis Jonas 1845 05 15Svolna (Vitebsko sritis) 1892 07 07Šiaurės rytų Sibiras (Rusija, palaidotas Kolymskojėje, prieš Omolono žiotis), lietuvių geologas, paleontologas ir geografas. 1854 priimtas į bajorų luomą. Mokėsi Vilniuje (1857–59 gimnazijoje, 1859–63 bajorų institute). Už dalyvavimą 1863 sukilime paimtas į rekrūtus ir išsiųstas į Omską. 1869–83 politinis tremtinys. 1871–85 gyveno Irkutske ir Rusijos geografų draugijos pavedimu surengė keletą ekspedicijų į Rytų Sibirą, darė geologinius, paleontologinius, antropologinius, meteorologinius tyrimus, rinko mineralų ir fosilijų kolekcijas. 1873–75 tyrė Rytų Sajaną, ypač urvus (J. Čerskis – pirmasis lietuvių urvų tyrinėtojas, ištyrė ir aprašė Nižneudinsko, Balagansko urvus ir juose rastas fosilijas).
Jonas Čerskis
1877–80 tyrė Baikalą (sudarė pirmąjį jo krantų geologinį žemėlapį), 1881 – Selengos baseiną. Nuo 1885 dirbo Sankt Peterburgo mokslų akademijos zoologijos muziejuje. Sudarė pirmąjį geologinį pjūvį nuo Uralo iki Baikalo.
1891 surengė mokslinę ekspediciją į Šiaurės rytų Sibirą; tyrė Indigirkos, Kolymos baseinus. Peržiemojęs prie Verchnekolymsko, 1892 plaukė į Kolymos žemupį. Ten ir mirė. Paskelbė apie 100 mokslo darbų iš zoologijos, geologijos, archeologijos.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas Šiaurės rytų Sibiro aukščiausias kalnynas, kalnagūbris Užbaikalėje, 2 viršūnės prie Baikalo, ugnikalnis (Buriatijoje), miestas Jakutijoje (Kolymos žemupyje), Jakutijoje atrasta arklių rūšis, stiklasparnis drugys (Synanthedon cerskisi), kamanė (Bombus czerskii), iškastinė žuvis (Osteolepis Tscherskii), amonitas (Polyptichites Tscherskii), vėžiagyvis (Leperditia Czerskii) ir kita.
L: N. Eitmanavičienė Jonas Čerskis Vilnius 1959; G. Ilgūnas Jonas Čerskis Vilnius 1983.