Chodkẽvičius Jonas apie 1420 1485, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo veikėjas. Giminės pradininko Chodkos sūnus.
Orientuodamasis į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio politiką ir stengdamasis nebloginti santykių su gudais ir lietuvių diduomene iškilo į didikus. Vedęs Jaunutę Agnietę Bielskytę susigiminiavo su kunigaikščiais Alšėniškiais ir Bielskiais.
Sutelkė savanorius ir talkino Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui per 1458 ir 1466 karus su kryžiuočiais ir 1474 – su vengrais, nors Lietuvos Ponų Taryba šiems karams nepritarė. Dėl to Kazimiero Jogailaičio remiamas iš didžiojo kunigaikščio maršalkos ir Lydos vietininko pareigų (1470–77) iškilo į Kijevo vaivadas (1480–82); 1476 minimas kaip Vitebsko vietininkas, 1478 – Lucko seniūnas.
Bendruose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos ponų suvažiavimuose reikalavo, kad lenkai grąžintų Lietuvai Podolę. Laiškuose popiežiams Sikstui IV (1453) ir Mikalojui V (1476) siūlė sujungti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias. 1482 pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.
-Katkevičius; -Katkus
683