Chodkẽvičius Jonas apie 1537 1579 08 04Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas. Jeronimo Chodkevičiaus sūnus, Jono Karolio Chodkevičiaus tėvas. Naudojo herbą (grifas su kalaviju). Mokėsi Karaliaučiaus (įsirašė 1547), Leipcigo (1550) ir Wittenbergo universitetuose. Vėliau tarnavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V rūmuose. 1555 grįžo į Lietuvą. Per Livonijos karą (1558–83) nuo 1559 su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene saugojo Livonijos pilis nuo rusų. Livonijai ginti savo lėšomis pasamdė 1200 raitelių. 1564–79 Žemaičių seniūnas, 1566–79 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka. 1568–78 dar ir Rumšiškių, 1569–78 Kauno seniūnas, 1574–79 Vilniaus kaštelionas. 1566 tapo didelius įgaliojimus turinčiu Livonijos administratoriumi. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai Brastos seime buvo įpareigoję J. Chodkevičių įgyvendinti Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės uniją, prie šios prijungti Rygą ir švedų užimtą Taliną. Dėl to J. Chodkevičiui pavyko Cėsių seime susitarti su Livonijos atstovais. Livonijai suteiktas jo herbas.
Jono Chodkevičiaus antspaudas (1567)
Per mūšius su Rusijos kariuomene 1568 vadovavo Ulos (Vitebsko sr.) puolimui. 1578 dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro žygyje į Polocką.
Rengiant Liublino unijos (1569) dokumentus atkakliai gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinius interesus, vadovavo jos delegacijai. Į Abiejų Tautų Respublikos valdovo sostą rėmė prancūzo Henriko Valua, ruso Ivano IV Rūsčiojo, vengro Stepono Batoro kandidatūras. 1574 tapo Vilniaus kaštelionu.
Dėl sveikatos ir karo nesėkmių Livonijos administratoriaus pareigų atsisakė ir 1578 buvo atleistas. Iš evangelikų reformatų 1572 perėjo į katalikų tikėjimą.
Prisidėjo prie Vilniaus universiteto įkūrimo, rėmė kronikininką M. Strijkovskį.
-Katkevičius; -Katkus
2808