Domanòvskis Jonas (Ioannes Domanovius, Jan Domanowski, Jan z Domanowa) apie 1496Domanow (Palenkės vaivadija) 1563 10Vilnius (?), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, teisininkas, diplomatas, Žemaičių vyskupas.
Biografijos faktai
Italijoje studijavo teisę ir teologiją. Keliavo po Ispaniją ir Portugaliją.
Veikla Lietuvoje
Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių globojamas atvyko į Lietuvą, 1526 paskirtas jo kancleriu ir generaliniu auditoriumi, 1529 – prepozitu, 1530 – katedros vikaru ir generaliniu oficiolu; valdė Vijos (nuo 1524), Rudaminos (nuo 1525), Vilniaus Šv. Jonų (nuo 1538), Ramygalos bei Kražių (nuo 1554?) ir kitas parapijas. Vienas Vilniaus vyskupijos 1528 sinodo nuostatų, Antrojo Lietuvos Statuto rengėjų. Nuo 1531 vadovavo gaisro sunaikintos Vilniaus katedros atstatymui, 1555–56 Vilniaus vyskupijos administratorius. Kanauninkas (1556). 1539–56 Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto sekretorius; 1540–45 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų su Prūsais ir Livonija komisijų narys, Vilniaus asesorių teismo posėdininkas.
Žemaičių vyskupas
1556 paskirtas Žemaičių vyskupu. Sušaukė vyskupijos sinodą (1556; jo metu gresiant karui su Maskva rėmė dvasininkų apmokestinimą), įvykdė vyskupijos administracinę reformą (padalijo į 38 parapijas, nuo kitų turtų atskyrė bažnytinius), P. Roizijų pakvietė parengti Žemaičių vyskupijos kapitulos statutą (Constitutiones Ecclesiae Mednicensis 1561 ir Novellae Constitutiones Ecclesiae Mednicensis 1562, abu išspausdinti 1925; rengiant dalyvavo ir J. Domanovskis).
Vykdė diplomatines derybas su Prūsais ir Livonija; 1561 Vilniuje priėmė Livonijos ordino paskutiniojo magistro G. Kettlerio priesaiką dėl ordino sekuliarizacijos bei priklausomybės Lietuvai ir Lenkijai.
2452