Sapiegà Jonas Frydrichas 1680 10 18Dobratycze (prie Kodeńio) 1751 07 06Łysowody (dabar Ukraina), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, mecenatas. Kunigaikštis. Jono Frydricho Sapiegos vaikaitis, Kazimiero Vladislovo Sapiegos sūnus. Mokėsi Lietuvos Brastoje, Liubline, Varšuvoje. 1698 keliavo po Olandiją, Angliją, Prancūziją. Nuo 1698 buvo Lietuvos Brastos seniūnas, pasižymėjo iškalbingumu per seimelių posėdžius. 1703 Abiejų tautų Respublikos (ATR) Liublino seime Lietuvos Brastos vaivadijos bajorų vardu pasirašė Sandomiero konfederacijos aktą (iš pradžių rėmė ATR valdovą Augustą II, 1704 parėmė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Respublikos valdovo postą). 1709 Augustui II vėl tapus ATR valdovu buvo amnestuotas, bet neteko Lietuvos referendoriaus (nuo 1707) pareigų ir tapo pastalininkiu. Nuo 1716 buvo Trakų pilininkas; dalyvavo ATR Seime Varšuvoje.
Jono Frydricho Sapiegos portretas (aliejus, 18 a., dailininkas A. de Mirys)
Seimo pakviestas 1726 tapo ATR valdovo Augusto II rezidentu; vedė derybas su užsienio šalių atstovais. Nuo 1729 buvo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas (maršalka), nuo 1735 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris; mažai veikė politikoje.
Dalyvavo visuose ATR Seimo ir Senato posėdžiuose; sugebėdavo sutaikyti besivaidijančias puses. Gynė miestų teises. 1741 gynė Vilniaus akademijos teises jėzuitų ginče su pijorais, padėjo jėzuitams išsilaikyti Vilniuje.
Turėjo turtingą biblioteką; ji atiteko Mokslo bičiulių draugijai Varšuvoje. Savo rezidencijoje Kodeńyje (savo statydintoje katalikų bažnyčioje) įrengė Sapiegų portretų (75) galeriją, bažnyčią papuošė ir Italijoje pirktais paveikslais.
Parašė keletą veikalų (dauguma lotynų, kiti lenkų kalba); svarbiausias – Lenkų ir lotynų kalbų iškalba (Swada polska i Lacińska; išleistas 1745 J. F. Sapiegos sekretoriaus Daneikavičiaus Ostrovskio vardu), šiame veikale yra literatūros kūrinių, įvairių asmenų laiškų, kalbų, pamokslų, gausu genealoginių ir biografinių duomenų. 1721 J. F. Sapiega aprašė savo protėvio Mikalojaus Sapiegos 1631 iš Romos į Lietuvą neteisėtai parsivežto Dievo Motinos Gvadalupietės stebuklingojo paveikslo (pakabino bažnyčioje Kodeńyje) istoriją.
Buvo vedęs Konstanciją Radvilaitę, Karolio Stanislovo Radvilos dukterį.
Lenkijos Baltojo Erelio ordinas (1726).
Polski słownik biograficzny t. 35 d. 1 Warszawa–Kraków 1994.
415