Góštautas Jonas 1800 07 03Šileliai (netoli Baisogalos) 1871 07 02Ruffec (Charente’os departamentas, Prancūzija), Lietuvos demokratinės bajorijos veikėjas, rašytojas. Baigęs Kėdainių gimnaziją iki 1823 studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1823 gyveno tėviškėje, buvo Šiaulių apskrities žemės ribų teisėjas. Prasidėjus 1830–1831 sukilimui Baisogaloje suorganizavo sukilėlių būrį ir jam vadovavo, vėliau vadovavo Šiaulių apskrities sukilėlių raitininkams. Sukilimui pralaimint pasitraukė į Varšuvą, vėliau emigravo į Prancūziją. Priklausė 1832 čia įkurtai Lenkijos demokratinei draugijai, 1836 pasirašė jos Manifestą, skelbiantį svarbiausią būsimo sukilimo uždavinį – panaikinti baudžiavą ir valstiečiams be išpirkos perduoti turimą žemę. Pažiūras J. Goštautas išdėstė Prancūzijoje anonimiškai išleistoje beletrizuotų atsiminimų knygoje Ponas Teisėjaitis, arba Pasakojimas apie Lietuvą ir Žemaitiją (Pan Sędzic czyli Opowiadanie o Litwie i Żmudzi 1839, lietuvių kalba 1967). Joje aprašė dvarininkų ūkį, buitį, požiūrį į baudžiauninkus kaip į vergus, valstiečių išnaudojimą, stiprėjančias antibaudžiavines nuotaikas, pateikė žinių apie 1830–1831 sukilimą. J. Goštautas kėlė idėją atkurti nepriklausomą demokratinę Abiejų Tautų Respubliką. 1848 dalyvavo Poznanės sukilime.
2271