Graičinas Jonas 1903 06 10Tbilisis 1994 08 01Vilnius (palaidotas Ramygaloje), lietuvių poetas. 1907 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1932 baigė Vytauto Didžiojo universitetą (filologiją). 1927–36 ir 1944–45 mokytojavo Pilviškiuose, Kelmėje ir kitur. 1936–38 dirbo Eltoje, 1939–40 Valstybės radiofone. 1947 suimtas, ištremtas į Sibirą (prie Baikalo ežero). 1957 grįžo į Lietuvą.
Jonas Graičiūnas
Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai Karo stovis (dūšioj) 1928, Akių ganyklose 1930, Pirmoji rinktinė 1936, Ižas Nemune 1938) vyrauja neoromantikams artimi įvaizdžiai, melodingas eiliavimas. Tremtyje rašytiems eilėraščiams būdinga stoiškumas, atramos ieškojimas kultūroje, Lietuvos istorijoje. Vėlesnei lyrikai (rinkiniai Saulėlydžio freskos 1973, Vilniaus kontraforsai 1976, Po žaibo sparnu 1983) būdinga klasikinės poezijos ir klasikinės eilėdaros tradicijos, patetika, kai kur derinama su ironija. Išvertė A. Puškino (Borisas Godunovas 1947), A. Gribojedovo (Vargas dėl proto 1949), Š. Rustaveli (Karžygys tigro kailiu 1971), J. Tynianovo, F. Schillerio, H. Heine’s ir kitų kūrinių.
1540