Jonas iš Lietuvos kunigaikščių

Jõnas iš Lietuvõs kunigáikščių 1499 01 08Krokuva (?) 1538 02 18Poznanė (palaidotas Vilniaus arkikatedros Vyskupų koplyčios kriptoje), Vilniaus ir Poznanės vyskupas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Kotrynos Telniczankos nesantuokinis sūnus. Mokėsi Krokuvoje, Budoje (dabar Budapeštas) ir Głogówe. 1512–16 Bolonijos universitete studijavo Romos ir kanonų teisę. Apie 1514 Žygimantas Senasis suteikė jam titulą Iš Lietuvos kunigaikščių. 1516 tapo Poznanės kanauninku, apie1518–19 buvo karaliaus sekretorius. 1520 Žygimantas Senasis nominavo Vilniaus vyskupu, popiežius Leonas X nominaciją patvirtino 1522, konsekravo tik 1531. 1520–21 Jonas iš Lietuvos kunigaikščių sušaukė pirmąjį Vilniaus vyskupijos sinodą. Sudarė naują Vilniaus katedros kapitulos statutą (patvirtintas 1520), kuriuo reglamentavo kapitulos teises ir laisves, kapitulos ir vyskupo bei kapitulos narių tarpusavio santykius, t. p. nurodė kovoti su liuteronybe. 1522 kapituloje įsteigė scholastikos ir kantoriaus prelatūras, kurios atiteko jam palankiems asmenims. 1523 įsteigė prelato scholastiko ir kantoriaus pareigybes, kurios turėjo būti susijusios su prie bažnyčios veikiančia mokykla. 1527–28 Vilniuje sušaukė antrąjį vyskupijos sinodą, kuriame buvo svarstomi dvasininkų drausmės, kanoniško pamaldų atlikimo ir mokyklų klausimai, nutarta, kad prie visų bažnyčių klebonai turi išlaikyti mokyklas; kadangi iš Vokietijos plito reformacijos idėjos, uždrausta priimti mokytojais vokiečius. Žygimantas Senasis 1524 jam skyrė Šiaulių, 1525 Žitomyro, 1529 Kremeneco dvarus. 1529 10 18 Vilniaus katedroje Jonas iš Lietuvos kunigaikščių vainikavo savo brolį Žygimantą Augustą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1536 Šiaulių valsčiuje, netoli sienos su Livonija, pastatydino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, įkūrė parapiją, kurią pavadino savo vardu – Joniškiu. 1536 fundavo Gervėčių Švč. Trejybės bažnyčią. Karalienės Bonos pastangomis 1536 03 15 popiežiaus Pauliaus III perkeltas į Poznanę, čia ir mirė. Per visą jo vyskupavimo laikotarpį Vilniuje buvo pastatyta daugiau kaip 30 bažnyčių ir įsteigta parapijų. Po 1530 gaisro atstatė Vilniaus katedrą, jos Vyskupų koplyčią. Rėmė Lietuvos didikų pastangas siekti valstybės savarankiškumo, siūlė Žygimantui Senajam atsiimti Vytautui Didžiajam priklausiusią karūną ir Lietuvą paversti paveldima karalyste.