Jõnas Itãlas (lot. Ioannes Italus, gr. Iōannēs ho Italos) apie 1020Kalabrija po 1082Konstantinopolis, Bizantijos filosofas.
Išsilavinimas ir veikla
Apie 1049 atvyko į Konstantinopolį ir klausėsi filosofo Mykolo Pselo (1018–1078?) paskaitų. 1055 Mykolui Pselui pasitraukus į vienuolyną tapo jo įpėdiniu, filosofinės mokyklos vadovu, Konstantinopolio aukštosios mokyklos svarbiausiu filosofu.
Idėjos
Savo filosofinėje koncepcijoje plėtojo Aristotelio (teigė, kad pasaulio pokyčius sukelia pirmosios priežasties pokyčiai), Platono (teigė, kad materialus pasaulis sukurtas idėjų, egzistavusių iki pasaulio atsiradimo, pagrindu), neoplatonizmo ir Mykolo Pselo racionalizmo doktrinas.
Filosofijos samprata
Filosofiją suprato kaip visų žinių pradą, kaip tiesos saugotoją. Jonas Italas teigė, kad nagrinėjant filosofijos klausimus pirmiausia reikia remtis filosofiniais argumentais, net jei jie prieštarauja bažnyčios dogmoms.
Krikščionybės dogmų kritika
Kritikavo Dievo įsikūnijimo, Dievo Motinos ir kitas krikščionybės dogmas, Šv. Raštą, stebuklus, išjuokė ikonų ir šventųjų garbinimą. 1077 ir 1082 stojo prieš bažnyčios teismą. 1082 buvo apkaltintas metempsichozės skelbimu, arijonų ir kitomis erezijomis, pasmerktas, pašalintas iš universiteto ir iki gyvenimo pabaigos uždarytas į vienuolyną.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Įvairių klausimų išaiškinimai, Aristotelio Topikos aiškinimai, Apie Dialektiką.