Jùrašas Jonas, tikr. Jonas Rimgaudas 1936 06 19Panevėžys, teatro režisierius.
Išsilavinimas ir veikla iki 1974
1941 J. Jurašo tėvus mokytoją Sofiją Jurašienę ir atsargos karininką Joną Jurašą sušaudė baltaraiščiai. Augo pas giminaičius Marijampolėje. 1954–57 studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete Kaune, 1957–58 – Lietuvos konservatorijoje (aktorinio meistriškumo; kurso vadovas V. Limantas, specialybės pedagogė S. Nosevičiūtė). 1964 baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (M. Knebel, A. Popovo mokinys). Studijuodamas Maskvoje vaidino kino filmuose, vadovavo Ivano Rusakovo kultūros namų teatro studijai, dirbo M. Lomonosovo universiteto studentų teatro meno vadovu.
Jonas Jurašas
Jonas Jurašas
Veikla ir kūryba iki 1974
J. Jurašas. Spektaklio L. Zorino Varšuvos melodija scena (1967, dailininkas M. Percovas; Helia – I. Garasimavičiūtė, Viktoras – A. Rosenas)
J. Jurašas. Spektaklio J. Grušo Barbora Radvilaitė scena (1972, dailininkė J. Malinauskaitė, © LATGA, 2020; Žygimantas – K. Genys)
J. Jurašas. Spektaklio J. Grušo Barbora Radvilaitė scena (1972, dailininkė J. Malinauskaitė, © LATGA, 2020; Barbora Radvilaitė – R. Staliliūnaitė, Žygimantas Augustas – K. Genys)
1963–72 pastatė 12 spektaklių Lietuvos rusų dramos (A. Volodino Paskyrimas 1963), Šiaulių dramos (Arkadijaus Arkanovo, Grigorijaus Gorino Vestuvės visai Europai 1966), Lietuvos akademiniame dramos (L. Zorino Varšuvos melodija, S. Mrożeko Tango, rodytas cenzūros pakeistas, po pirmo sezono uždraustas, abu 1967) teatruose. J. Jurašo vadovavimo Kauno dramos teatrui (1967–72 vyriausiasis režisierius) metai laikomi šio teatro pakilimo laikotarpiu. Sukurta novatoriškų spektaklių; svarbesni: M. Bulgakovo Moljeras, K. Sajos Mamutų medžioklė (po pirmo sezono uždraustas rodyti, abu 1968), M. Šatrovo Bolševikai, K. Sajos Šventežeris, J. Glinskio Grasos namai (rodytas cenzūros pakeistas, visi 1970), Motinos laukas (1971, pagal Č. Aitmatovą), J. Grušo Barbora Radvilaitė (1972, pradinis variantas uždraustas cenzūros, vėliau rodytas cenzūros pakeistas). 1971 teatre Sovremennik Maskvoje pastatytas spektaklis W. Shakespeare’o Makbetas uždraustas. J. Jurašas kūrė ekspresyvų sąlygišką ir metaforišką teatrą, ypač svarbia laikė teatro etiką, stengėsi aktoriams įdiegti pasiaukojamo bendro darbo principus, siekė išryškinti aktoriaus individualybę, kad jis taptų kūrybos proceso visaverčiu dalyviu.
1972 08 16, protestuodamas prieš jo spektakliams nuolat taikomą cenzūrą, parašė Atvirą laišką LSSR kultūros ministerijai, Kauno valstybiniam dramos teatrui, Lietuvos teatro draugijai, laikraščio Literatūra ir menas redakcijai (pirmasis viešas protesto laiškas sovietų režimo metais Lietuvoje). 1972 08 18 LSSR kultūros ministro įsakymu buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų, J. Jurašo pavardė išbraukta iš jo sukurtų spektaklių kūrėjų sąrašų.
Veikla emigracijoje
1974 protestuodamas prieš kūrybinės laisvės suvaržymą su žmona A. M. Sluckaite‑Jurašiene emigravo (be teisės grįžti) – gyveno Austrijoje, Vokietijoje, vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1985–91 vedė radijo laidas Laisvosios Europos radijuje ir Laisvės radijuje (abu Miunchene). Buvo Jungtinių Amerikos Valstijų (Yale’io dramos mokyklos, Rutgerso universiteto, Vašingtono valstijos universiteto, Ohajo universiteto), Kanados (Nacionalinės teatro mokyklos) aukštųjų mokyklų kviestinis profesorius. Sukūrė daugiau kaip 30 spektaklių Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose, svarbesni: W. Shakespeare’o Makbetas (1977, teatre La Mama e.t.c. Niujorke), J. Glinskio Pasivaikščiojimas mėnesienoje (1978, Theater for the New City Niujorke), N. Erdmano Savižudis (1980, Trinity Square Repertory Company Providence ir American National Theatre and Academy Brodvėjuje, Niujorke), A. M. Sluckaitės Zekai (1981, Theater for the New City Niujorke), A. Čechovo Trys seserys (1984, Tadashi Suzuki Company tarptautiniame Togos festivalyje), Idiotas (1989, pagal F. Dostojevskį, Dallas Theater Centre Dallase ir Trinity Square Repertory Company Providence).
Kūryba po 1990
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990–92 Kauno dramos teatre sukūrė spektaklius: A. M. Sluckaitės Smėlio klavyrai (1990, pagal J. Bobrowskį), H. Pinterio Kalnų kalba (1991), Arielio Dorfmano Mirtis ir mergelė (1992, 1993 ir teatre The Canadian Stage Company Toronte). Jungtinių Amerikos Valstijų teatruose režisavo spektaklius W. Shakespeare’o Vasarvidžio nakties sapnas (1994, Rutgerso universiteto Menų centre New Brunswicke), L. Andrejevo Tas, kuriam skaldo antausius (1995, Vašingtono universiteto teatre Seattle), A. M. Sluckaitės Marina: Sielos valanda (1996, HB Playwrights Foundation Theatre Niujorke), Žydiškos istorijos: Paryžius–Briuselis (1997, pagal Jeaną‑Claude’ą Grumbergą, Serge’ą Kribusą, Ubu Repertory Theater Niujorke), A. Millerio Kaina (2003, Banyan teatre Sarasotoje), Lady M (2004, W. Shakespeare’o ir G. Verdi kūrybos motyvais, Toledo universiteto teatre, Ohajo valstija), Rebeccos Ritchie Atminties sodas (2006, Backlot Arts teatre Sarasotoje).
J. Jurašas. Spektaklio A. M. Sluckaitės Balta drobulė scena (2012, pagal A. Škėmą, scenografas G. Makarevičius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, © LATGA, 2020; Antanas Garšva – D. Svobonas; Nacionalinis Kauno dramos teatras)
Režisavo operų Lietuvos operos ir baleto teatre (G. Verdi Aida 1997, B. Kutavičiaus Lokys 2000, Chr. W. Glucko Orfėjas ir Euridikė 2007), Vilniaus operos festivalyje – A. Ponchielli operą Lietuviai (2009), sukūrė dramos spektaklių (J. P. Shanley Dvejonė 2009, su įstaiga Audronio Liugos produkcija, A. M. Sluckaitės Antigonė Sibire 2010, Apsivalymas 2011, pagal S. Oksanen, Balta drobulė 2012, pagal A. Škėmą, J. Grušo, A. M. Sluckaitės Barbora 2014, visi Nacionaliniame Kauno dramos teatre). Šiuo metu gyvena Lietuvoje ir Sarasotoje (Floridos valstija).
Filmai ir paroda apie J. Jurašą
Apie J. Jurašą ir jo kūrybą sukurti dokumentiniai filmai Jonas Jurašas. Nebaigti klavyrai (1990, režisierius J. Javaitis), Mamutų medžioklė (2023, režisierė Aistė Stonytė). 2021 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus surengė parodą Jonas Jurašas. Būties kaina.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (2006). Lietuvos nacionalinė premija (2009). Auksinis scenos kryžius (2022).
L: A. M. Sluckaitė Po Dvynių ženklu: Teatro menininko kelias tarp dviejų pasaulių Vilnius 1994, Spektaklių ir sapnų klavyrai Vilnius 2016; Jonas Jurašas / sud. A. Girdzijauskaitė Vilnius 1995.
1706