Kadžiónis Jonas (slap. Bėda) 1928 01 29Piktagalis (Kavarsko vlsč.), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Leitenantas (1998). Karys savanoris (1998).
Veikla
1936–40 mokėsi Pienionių kaimo pradžios mokykloje, baigė keturis skyrius. Dirbo tėvų ūkyje. 1948 05 tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Alekso Velanio‑Tigro (1905–?) būrio partizanu (J. Kadžionio brolis Karolis, g. 1923, t. p. tapo partizanu slapyvardžiu Čigonas, priklausė Sudeikio būriui, žuvo 1945 02 09 Klaibūnų kaime Traupio valsčiuje). 1948 rudenį šios rinktinės vado nurodymu su dokumentais apsigyveno Panevėžyje, gruodžio mėn. legalizavosi ir vykdė partizanų užduotis. 1949 05, gresiant suėmimui, grįžo pas partizanus, 08 17 dalyvavo Piktagalio kautynėse, iš kurių sėkmingai pasitraukė. 1949 11 pradžioje žuvus Algimanto apygardos vadovybei ir suėmus Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos vadą A. Velanį‑Tigrą, perėmė šios kuopos vado pareigas.
Jonas Kadžionis (2019)
Partizanavo su žmona Monika Gedžiūnaite‑Kadžioniene, slapyvardžiu Sesutė (1923 05 09–1992; Karė savanorė, po mirties, 2000). 1953 05 22 abu suimti, kalinti Vilniuje; Karo tribunolo 09 12 nuteisti 25 m. kalėti lageryje ir 5 m. būti tremtyje. J. Kadžionis 1954–58 kalintas Kamyšlage (Omsko sr.; dirbo medienos apdirbimo fabrike), 1958–61 – Oziorlage (Taišetas; statė naftos perdirbimo gamyklą), 1961–72 – Dubrovlage (Mordovija), nuo 1972 buvo tremtyje Permės srityje (dirbo lentpjūvėse; 1948 05 22 į Krasnojarsko kraštą buvo ištremti J. Kadžionio motina Petronėlė Kadžionienė, seserys Bronislava, Kazė, Palmira ir Petronėlė, brolis Kazimieras, į Lietuvą visi grįžo 1958). 1978 paleistas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Pajūrio miestelyje, kur dirbo bažnyčios valytoju. Persekiotas sovietinio saugumo, slapstėsi. 1983 apkaltintas veltėdžiavimu, ištremtas į Kaliningrado sritį, dirbo lentpjūvėje. 1989 gavo teisę grįžti gyventi į Lietuvą, gyveno Skaudvilėje, Adakavo ir Bebrūnų (Kavarsko seniūnija) kaimuose, gyvena Anykščiuose.
Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai; antras iš kairės Jonas Kadžionis‑Bėda (apie 1948)
Dalyvauja visuomeninėje veikloje: 1990 atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Algimanto apygardos vadas, daugelio paminklų žuvusiems bendražygiams ir sovietų genocido aukoms iniciatorius ir įgyvendintojas, 2009 vasarą surado ir atkūrė savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške (Kavarsko seniūnija).
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis ir Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Laisvės premija (su kitais, 2018).
Bėda; -Jonas Kadžionis
2737