Kaũnas Jonas 1873Pavilktiniai (Sintautų vlsč.) 1941 11 10Vilkaviškis, lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas, spaudos darbuotojas, publicistas, karininkas. Pulkininkas leitenantas (1931). 1891 baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Pariečėje (Suvalkų apskr.; dabar Baltarusijos Gardino rajonas). 1895 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, 1896–98 Juozo Paukščio kvietimu Plymouthe (Pensilvanijos valstija) redagavo Vienybę lietuvninkų. Iš Sankt Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocento E. Volterio pusiau slapta gaudavo S. Daukanto veikalo Istorija Žemaitiška rankraščius, Vienybėje lietuvninkų išspausdino antrąjį jo tomą (iki Liublino unijos), išleido jį ir atskira knyga. Laikraštyje ir atskira knyga 1897 t. p. išspausdino J. Šliūpo išverstą vokiečių etnologo Edmundo Veckenstedto studiją Žemaitijos mitai, sakmės ir legendos (vok. Die Mythen, Sagen und Legenden der Žamaiten).
Jonas Kaunas (nuotrauka iš žurnalo Pasaulio lietuvis 1939)
Per S. Banaitį gavo ir pradėjo spausdinti žemiečio P. Vaičaičio eiles, į Vienybės lietuvninkų redakciją jas siuntė ir grįžęs į Lietuvą (šis rinkinys 1903 išleistas atskira knyga). J. Kauno autorystei priskirtinas ir anoniminis, vienas pirmųjų lietuvių periodikoje, P. Vaičaičio nekrologas, 1901 paskelbtas Vienybėje lietuvninkų. Į lietuvių kalbą išvertė E. Bellamy futuristinį bestselerį Pažvelgus atgal (Looking Backward).
1896 su Jurgiu Kazakevičiumi ir kitais įsteigė Tėvynės mylėtojų draugiją, buvo jos valdybos narys, rinko lėšas.
Grįžęs į Lietuvą kaip politiškai nepatikimas valdiškos tarnybos negavo. Dirbo tėvo ūkyje, įsitraukė į draudžiamosios lietuvių spaudos platinimą: Varpą, Ūkininką, Tėvynės sargą, lietuviškų knygučių ir atsišaukimų gaudavo Naumiestyje iš V. Kudirkos ir A. Baltrušaičio, Liepalotuose iš Demikių, Totorviečiuose (Naumiesčio vlsč.) iš Endriukaičių. Iš savo slėptuvių Pavilktiniuose spaudinius išvežiodavo slaptų lietuviškų ratelių vadovams Sintautų, Griškabūdžio, Lukšių, Šilgalių ir kitose apylinkėse. Prieš atlaidus bažnytkaimių prieigose klijuodavo ir platindavo antirusiškas proklamacijas.
1900 Sintautų valsčiuje rinko liaudies meno eksponatus Pasaulinės parodos Paryžiuje lietuvių skyriui. 1904–05 dirbo Vilniaus žinių redakcijoje, dalyvavo 1905 revoliuciniame judėjime Sintautų valsčiuje. Buvo renkamas į Rusijos imperijos Valstybės dūmą. 1907–09 dirbo Švėkšnos dviklasėje mokykloje, pamokas vedė lietuvių kalba. Lietuviškai skaityti ir rašyti mokė ir Švėkšnos apylinkių suaugusiuosius. 1913 mokytojavo Skriaudžiuose, prasidėjus I pasauliniam karui su evakuojama mokykla išvežtas į Rusiją, dirbo Visos Rusijos žemietijų ir miestų sąjungos sandėlininku Minske, Radaškonyse (dabar Baltarusijos Maladečinos rj.) ir kitur. Rūpinosi lietuvių tremtinių ir pabėgėlių reikalais.
1918 grįžo į Lietuvą, mokytojavo Veiveriuose. 1918 11 dalyvavo steigiant lietuvišką Veiverių savivaldą. Kuriantis Lietuvos kariuomenei vienas pirmųjų įstojo savanoriu. Tarnavo Kariuomenės intendantūroje valdininku ypatingiems reikalams, Technikos ir organizacijos komiteto tarnybose; 1925 jam suteiktas administracijos majoro laipsnis. 1929 perkeltas į Tiekimo valdybą. 1931 paleistas į atsargą.
Mirė Vilkaviškio geležinkelio stotyje (vyko į gimtinę).
Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalis.
3207