Jonas Kazimieras

Karaliaus Jono II Kazimiero Vazos portretas (aliejus, prieš 1667, dailininkas G. D. Schultzas, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Jõnas Kazmieras 1609 03 22Krokuva 1672 12 16Nevers (Prancūzija; palaidotas Vavelio katedroje), Lietuvos didysis kunigaikštis Jõnas I Kazmieras ir Lenkijos karalius Jõnas II Kazmieras (lenk. Jan II Kazimierz; 1648–68). Zigmanto Vazos sūnus. Paskutinis iš Vazų dinastijos. Jono Kazimiero politikai įtaką darė žmona (buvusi brolio Vladislovo žmona) prancūzė Marija Liudvika. Valdant Jonui Kazimierui Abiejų Tautų Respublika nuolat kariavo: 1648–54 vyko ukrainiečių ir baltarusių tautinio išsivadavimo karas, 1654–67 – Abiejų Tautų Respublikos karas su Rusija, 1655–60 – su Švedija. Lietuva kurį laiką buvo užimta svetimų kariuomenių, kurios niokojo kraštą, smuko ūkis, pakriko kariuomenė, finansai.

Jonušo Radvilos vadovaujamai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų ir bajorų grupuotei 1655 10 20 Kėdainių sutartimi nutraukus uniją su Lenkija ir sudarius su Švedija, panaikinus Jono Kazimiero valdžią LDK, šis juos pasmerkė, Jonušą Radvilą paskelbė tėvynės išdaviku. 1655 10 viduryje, gelbėdamasis nuo Švedijos kariuomenės, užėmusios didumą Lenkijos, Jonas Kazimieras pabėgo į Austriją. 1656 01 01 grįžęs organizavo kovą su švedais ir jai vadovavo. Su Brandenburgo‑Prūsijos valdovu Frydrichu Vilhelmu 1657 pasirašė Vėluvos–Bydgoszcziaus traktatą, kuriuo Lenkija atsisakė suvereno teisių į Prūsijos kunigaikštystę. 1660 Jonas Kazimieras su švedais sudarė Olyvos taiką (atsisakė teisių į Švedijos sostą), 1667 su Rusija – Andrusovo paliaubas.

Jonas Kazimieras (J. Hoeno jaunesniojo medalio Olyvos taikai atminti aversas, 1660, sidabras, skersmuo 33 mm)

Jono Kazimiero antkapinis paminklas Saint Germain des Prés bažnyčioje Paryžiuje (čia palaidota tik karaliaus širdis; nuotrauka, apie 1880, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Jonui Kazimierui valdant Abiejų Tautų Respublikos seimuose vėl buvo priimtos atskiros LDK konstitucijos (Seimo nutarimai tik dėl LDK; juos priėmė 7 seimai iš 20). Norėdamas įgyvendinti vivente rege elekcijos principą (naujas karalius renkamas esant gyvam senajam), Jonas Kazimieras nesėkmingai bandė, remdamasis LDK kariuomene, palaužti lenkų ponų opoziciją. Po Olyvos taikos susirūpino LDK gynyba. Lenkijos karalystės ir LDK ūkinę ir finansų krizę (ypač skolas samdomajai kariuomenei) bandė įveikti infliacija, įsteigė kelias pinigų kalyklas. Prieš karaliaus valdžios stiprinimą 1665 kilo bajorų maištas (Lubomirskio rokošas). Politiniame gyvenime įsigalėjo ponai. Nepajėgdamas susidoroti su valstybės problemomis Jonas Kazimieras 1668 09 16 atsisakė sosto ir 1669 išvyko į Prancūziją.

T. Wasilewski Jan Kazimierz Warszawa 1985.

2808