Kazláuskas Jonas 1916 08 22Rygiškiai (Griškabūdžio vlsč., Šakių apskr.) 1984 11 11Vilnius, lietuvių muzikologas, kompozitorius, vargonininkas, vertėjas, pedagogas.
Išsilavinimas ir veikla
Baigęs Marijampolės marijonų gimnaziją studijavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universitete (prancūzų kalbą ir literatūrą). 1943 baigė Vilniaus universitetą. 1945–51 jame dėstė; atleistas dėl ideologinių priežasčių. Vilniaus muzikos mokykloje mokėsi dainavimo ir vargonų klasėse. Vargonininkavo Šv. Mikalojaus, Šv. Rapolo, Šv. Kazimiero bažnyčiose Vilniuje. 1952 baigęs Lietuvos konservatoriją (J. Bendoriaus muzikos teorijos klasę) iki 1977 dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, vadovavo muzikos teorijos metodinei komisijai.
Sukūrė gedulingąsias mišias, religinių giesmių ir himnų, dainų chorams ir vaikams, kūrinių vargonams, instrumentinių pjesių, pritaikė muziką Šv. Kazimiero litanijai. Užrašė apie 500 liaudies dainų, dalį jų harmonizavo. Dirbo Lietuvos vyskupų konferencijos Liturginės komisijos muzikos konsultantu. Identifikavo A. Tatarės gimtąją sodybą, įrengė memorialinį muziejų, parengė A. Tatarės bibliografiją.
Knygos
Parašė pirmuosius Lietuvoje dviejų muzikos teorijos disciplinų vadovėlius – Muzikos kūrinių analizė (1968), Muzikos instrumentai ir partitūra (1975). Parengė grigališkojo giedojimo vadovėlį (1984), giesmyną (abiejų rankraštis). Parašė religinių apmąstymų knygą Jėzaus širdis – liepsnojantis meilės židinys (1980, rankraštis). Paskelbė studiją apie įžymius Griškabūdžio krašto žmones.
Vertimai
Į lietuvių kalbą išvertė M. Dupré Vargonų improvizacijos vadovėlį (Traité d’improvisation à l’orgue 1926) ir traktatą Muzikinio garso fizika (Données élémeutaires d’acoustique 1937; abiejų rankraštis). Į prancūzų kalbą išvertė straipsnių apie lietuvių muziką, teatrą, meną; rašė italų–lietuvių kalbų žodyną.
1352