Jõnas Kentiẽtis (lenk. Jan Kanty, Jan z Kęt, lot. Ioannes Cantius), Jonas Kantijus 1390 06 24Kęty (Mažosios Lenkijos vaivadija) 1473 12 24Krokuva (palaidotas Šv. Onos bažnyčioje Krokuvoje), katalikų teologas, filosofas. Šventasis (1767; šventė – gruodžio 23). Krokuvos universitete nuo 1413 studijavo filosofiją, nuo 1429 – teologiją; magistras (1443). Įšventintas kunigu. 1421–29 vadovavo regulinių kanauninkų mokyklai Miechówe (dabar Mažosios Lenkijos vaivadija). Nuo 1429 Jogailos universiteto filosofijos, nuo 1445 teologijos profesorius. Nuo 1439 Šv. Florijono bažnyčios Krokuvoje kanauninkas ir kantorius. Ypač rūpinosi sielovada, buvo geras pamokslininkas (pasakė pamokslą Vytauto Didžiojo mirties proga), pasižymėjo gailestingumu ir pagalba vargšams, asketiškumu. Manoma, atliko piligriminių kelionių į Romą (1450) ir į Šventąją Žemę.
Parašė veikalą apie santuokos etiką ir sąžinę Casus conscientiae, perrašė Bažnyčios Tėvų teologinių raštų.
Dar gyvas garsėjo stebuklais. Jo biografiją parašė Motiejus Mechovietis, yra minimas P. Skargos knygoje Šventųjų gyvenimai (Żywoty świętych 1579).
Jono Kentiečio atvaizdų gausu Lenkijos baroko dailėje, ypač imtas vaizduoti po 1682, kai buvo pradėta jo beatifikacijos byla. Vaizduojamas kaip kunigas – su arnotu arba kaip profesorius – su toga ir daktaro biretu, laikantis rankoje knygą. Dažniausiai vaizduojamas stebuklas, kai sudaužytas ąsotis su išsiliejusiu pienu nuo Jono Kentiečio prisilietimo pasidarė sveikas ir pilnas, taip pat populiari vizija, kai jis regėjęs Švč. Mergelę Mariją – prie Jono Kentiečio, klūpančio klaupte, leidžiasi iš dangaus angelų apsupta Švč. Mergelė Marija. Paveiksluose dažnai įkomponuojamas Jogailos universiteto herbas – du sukryžiuoti skeptrai.
Atributai – biretas, toga, lelija.
Krokuvos miesto ir arkivyskupijos vienas globėjų, profesorių, studentų, katalikų mokyklų, mokslo, Lenkijos globėjas.
908