Kiškà Jonas 1547 1592, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Iš Kiškų. Stanislovo Kiškos (m. 1554) sūnus.
Nuo 1563 studijavo Bazelio universitete; jo pasaulėžiūrai poveikį darė humanistas, reformacijos šalininkas Celio Secondo Curione. Jaunystėje keliavo po Italiją, Prancūziją ir Ispaniją.
Nuo 1569 Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro raikytojas. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei 1579–80 šturmuojant Velikije Lukų tvirtovę į kovos lauką atvedė 400 raitelių ir 120 pėstininkų dalinį. 1579–88 Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro taurininkas ir Žemaitijos seniūnas, nuo 1588 Vilniaus kaštelionas (seniūno pareigų atsisakė). J. Kiškos valdose ir jo remiamos veikė beveik visos žinomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antitrinitorių bendruomenės. Įsteigė ir išlaikė jų mokyklą Vijoje. I. Lukšaitės duomenimis, J. Kiškos Lasko dvaro (Valažino apskr.) spaustuvėje 1573–89 buvo išspausdinta apie 20 knygų, tarp jų Vijos mokyklos rektoriaus (1585–92) arijono Jono Licinijaus Namislovijaus (Namysłowskio) dorinių sentencijų rinkinys Sentencijos bendram visų naudojimui (Sententiae ad communem vitae usum 1589), Cicerono, A. Volano, François Hotmano, A. F. Modrzewskio ir kitų autorių veikalų. Savo dvare priiminėjo ir finansiškai rėmė žymius rašytojus bei poetus.
Węgrówo savininkas Jonas Kiška patvirtina miesto puodžių cecho artikulus (1582 12 10; Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)
Buvo vedęs kunigaikščio K. Ostrogiškio dukterį Elžbietą.
84