Jonas Kriščiūnas

Kriščinas Jonas 1888 01 05Stebuliškės (Marijampolės apskr.) 1973 07 02Kaunas, lietuvių agronomas, bitininkas. Cukrinių runkelių auginimo ir lietuviškos agronominės literatūros pradininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1946), Sąjunginės Lenino žemės ūkio mokslų akademijos narys (1948). Žemės ūkio mokslų garbės daktaras (1940).

Išsilavinimas ir veikla

1913 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1914–17 tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1922–27 dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume. 1920–22 Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovas. 1925–41 ir 1944–73 dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1940–1941 ir 1944–45 rektorius, 1945–47 prorektorius, 1928–1941 ir 1944–57 Augalininkystės, 1957–62 Žemdirbystės katedros vedėjas; profesorius (1940). 1941–44 gyveno Rusijoje, beveik metus buvo Debiosų vaikų namų direktorius. 1946–50 SSRS Aukščiausiosios Tarybos, 1951–59 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1956–58 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys. 1927 su kitais įsteigė Lietuvos bitininkų ir cukrinių runkelių augintojų draugijas, 1930 – kooperatinę draugiją Sėklininkas. 1912 knygelėje Augalų ligos pirmasis Lietuvoje aprašė vabzdžius kenkėjus ir pavadino juos lietuviškais terminais. Propagavo augalų apsaugą, bitininkystę ir sėklininkystę. Paskelbė apie 1000 straipsnių žemės ūkio klausimais.

Jonas Kriščiūnas

Knygos

Svarbiausi veikalai: Augalų ligos (1912), Bitininkystė (1933 ⁴1961), Augalininkystė (1959).

Atminimo įamžinimas

1974 įsteigta J. Kriščiūno premija. 1974 Akademijos miestelyje (Dotnuvos seniūnija) J. Kriščiūno vardu pavadinta gatvė. 1984 centriniame Noreikiškių skvere pastatytas paminklinis biustas (skulptorius B. Vyšniauskas). 1988 Kaune, Kęstučio 27A atidengta memorialinė lenta, 1993 Aleksoto mikrorajone J. Kriščiūno vardu pavadinta gatvė.

L: A. Skirkevičius Akademiko Jono Kriščiūno entomologinė veikla Vilnius 1976; Akademikas Jonas Kriščiūnas / sud. P. Vasinauskas Vilnius 1979; Akademikui Jonui Kriščiūnui – 100 / sud. J. Straigis, J. Dmukauskas Vilnius 1989.

465