Jonas Kubilius

Kublius Jonas 1921 07 27Fermos (Eržvilko vlsč., Tauragės apskr.) 2011 10 30Vilnius, Lietuvos matematikas, visuomenės veikėjas. Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos Lietuvos mokyklos kūrėjas ir vadovas, tikimybinės skaičių teorijos kūrėjas. K. Kubiliaus tėvas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1962). Habil. dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. dr. 1958). Greifswaldo (1981), Karolio (Praha, 1982), Latvijos (1989), Zalcburgo (1992) universitetų garbės daktaras.

Išsilavinimas ir veikla

1946 baigęs Vilniaus universitetą iki 2011 dėstė jame, 1946–48 dar Parengiamųjų kursų direktorius, 1958–90 rektorius, 1958–92 Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėjas; profesorius (1960). 1952–56 dirbo dar Fizikos ir technikos institute, 1956–1962 Fizikos ir matematikos institute, 1956–58 direktoriaus pavaduotojas ir Matematikos sektoriaus vadovas. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys (1962–92). Lietuvos matematikų draugijos (nuo 1962) kūrėjas ir valdybos pirmininkas, Lietuvos matematikos rinkinio (nuo 1961) vienas organizatorių ir vyriausiasis redaktorius (1989–2004). Skaitė paskaitas daugelyje pasaulio mokslo centrų. 1958–89 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys, Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos narys (1990–2001), Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys (2001–05), jos garbės narys.

Jonas Kubilius

1959–80 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1979–89 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Sąjūdžio remiamas 1989–90 buvo išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1989–90 savarankiškos Lietuvos komunistų partijos narys. 1992–96 Lietuvos Respublikos Seimo narys (Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija). Visuomeninės organizacijos Sambūris patirtis pirmininkas (nuo 2000). Jo pastangomis buvo suremontuoti senieji universiteto rūmai, pradėtas statyti universiteto miestelis Saulėtekio alėjoje, atgautas ir restauruotas Šventųjų Jonų bažnyčios pastatas (jame įkurtas Mokslo muziejus), 1979 organizuotas universiteto 400 metų sukakties minėjimas. Tyrimų svarbiausios sritys: metrinė, algebrinė ir tikimybinė skaičių teorija, matematikos istorija Lietuvoje. Nuo 1946 nagrinėjo Mahlerio hipotezę metrinėje skaičių teorijoje ir 1949 rado jos dalinį sprendimą. Algebrinių skaičių teorijoje tyrė daugiamates idealiųjų pirminių skaičių pasiskirstymo problemas, išplėtojo trigonometrinių sumų ir Hecke’s Z funkcijų nulių tankio tyrimo ir jo rezultatų pritaikymo metodiką. Nustatė algebrinių pirminių skaičių pasiskirstymo įvairiose erdvių srityse dėsnių, įrodė susilpnintą Landau hipotezę dėl racionaliojo pirminio skaičiaus reiškimo dviejų kvadratų suma. 1952–56 sukūrė tikimybinę erdvę aritmetinių funkcijų ir jų funkcionalų reikšmių pasiskirstymui tirti, adityviąsias ir multiplikatyviąsias funkcijas išreiškė priklausomų atsitiktinių dydžių sumomis ir sandaugomis, kreives – atsitiktiniais procesais. Sukūrė tokių dydžių ir jų funkcionalų tyrimo metodą, įrodė didžiųjų skaičių dėsnį, nustatė ribinių skirstinių egzistavimo sąlygas ir ištyrė jų savybes, apibrėžė kai kuriuos aritmetinių Markovo procesų modelius. Nuo 1962 plėtoja analizinius tikimybinės skaičių teorijos metodus, nustatė tikslius fundamentaliosios lemos, nelygybės (vėliau pavadintų jo vardu), aritmetinių Browno judesio modelių paklaidų įvertinimus.

Knygos

Paskelbė daugiau kaip 1000 mokslinių straipsnių. Veikalai: Tikimybiniai metodai skaičių teorijoje (1959 ²1962, rusų kalba, 1964 ²1968 ³1978 ⁴1992 ⁵1997, anglų kalba), Olimpiadinis matematikos uždavinynas su sprendimais (su kitais, 1962 ²1972), Realaus kintamojo funkcijų teorija (1970), Tikimybių teorija ir matematinė statistika (1980 ²1996), Davėme žodį ir jį išlaikysime (1994), Ribinės teoremos (1998), Antanas Baranauskas ir matematika (2001). Vilniaus universiteto istorijos (3 t. 1976–79 lietuvių kalba, 1 t. rusų kalba, 1 t. anglų kalba) ir Matematikos terminų žodyno (1994) redaktorius ir autorių kolektyvo pirmininkas.

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1958; 1981, su kitais). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1993).

19