Kuzmnskis Jonas 1906 12 14Betygala 1985 08 19Vilnius, lietuvių grafikas. 1927–33 mokėsi Kauno meno mokykloje. 1933–41 dirbo žurnale Žiburėlis, bendrovėje Spaudos fondas, spaustuvėje Spindulys. Nuo 1941 dėstė Vilniaus dailės mokykloje, 1941–43 Vilniaus dailės akademijoje, 1944–51 Vilniaus dailės institute, nuo 1951 Lietuvos dailės institutas; 1948–68 Grafikos katedros vedėjas; profesorius (1957). 1958–82 LSSR dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. SSRS dailės akademijos narys (1975). Nuo 1963 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys, 1963–85 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1967–75 Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas. Nuo 1935 dalyvavo parodose; individualios Vilniuje (1956, 1966, 1976, 1982), Maskvoje (1967, 1977), Mühlhausene (Vokietija, 1967), Sobotkoje (Čekija, 1975); pomirtinės Vilniuje (1986, 2002).
Jonas Kuzminskis
Kūrė daugiausia medžio raižinio ir linoraižinio technika. Sukūrė estampų, piešinių, ekslibrisų, iliustravo knygų (K. Borutos Baltaragio malūnas 1945, S. Nėries Eglė žalčių karalienė 1946, A. Baranausko Anykščių šilelis 1954, T. Tilvyčio Usnynė 1962, V. Krėvės Raganius 1982).
J. Kuzminskis. Vilnius. Vizitiečių vienuolynas (medžio raižinys, 1943)
Sukūrė daug architektūrinių Vilniaus peizažų (Vilnius. Bernardinų bažnyčia 1944, Vilnius. Pilies skersgatvis 1947, ciklas Vilniuje 1981–84), kūrinių liaudies buities, darbo tematika (Artojas, Javų kirtėjas, abu 1933), portretų (A. Venclovos, 1965), ciklą lietuvių liaudies dainų motyvais (Oi lekia, lekia gulbių pulkelis 1963, Ei pūtė, pūtė 1965, Bijūnėlis žalias 1968). Kūriniams būdinga savitai interpretuotos liaudies grafikos tradicijos, meistriška ir preciziška raižysena, dekoratyvumas, lyrizmas. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. LSSR valstybinė premija (1967).
L: I. Korsakaitė Jonas Kuzminskis Vilnius 1966.
2646
Jonas Kuzminskis