Liniáuskas Jonas 1955 02 12Pabradė, lietuvių poetas. 1973–75 Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1984 dirbo Lietuvos fotomenininkų draugijoje, 1989–95 – savaitraščių Literatūra ir menas, 7 meno dienos redakcijose. Nuo 1995 dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje, 2002–11 – sąjungos pirmininkas. 2012–21 LATGA direktorius.
Kūryba
Išleido eilėraščių rinkinius Lietaus kelionė (1982), Alyvos prieš vėją (1986), Mieste (1991), Vienkiemis (1998), Žolės instinktas (2005), Voverė ir kitos būtybės (2007), Sutartinė (2015), Vėjo akys (2023). Ankstyvojoje poezijoje vyrauja rudens, vienišumo, žmogaus laikinumo motyvai. Vėlesniems rinkiniams būdinga minimali ketureilio forma, Šiaurės Lietuvos peizažo detalės, derinama vaikystės ir jaunystės dienų atmintis bei susitaikymas su neišvengiama laiko tėkme, monumentalumas ir humoras, politinės ir kasdieninės temos. Dar parašė knygų vaikams (eilėraščių rinkiniai Vandenų abėcėlė 1993, Išgirsk mokyklą 1997, Vilties daina 1997, Vyrai ir klavyrai 1998, Pelyčių maratonas 2018, apsakymų rinkiniai Oranžinis čiulptukas, arba Mano pirmas sandėris 2002, Maža tamsa, arba Augimo nerimas 2004, poemėlė Paukščių abėcėlė 2010, pasakų knygos Suvyniota diena, arba Kokio dydžio būna didelė meilė 2011, Bebriukas Bartas, arba Koks tavo vardas 2014).
Jonas Liniauskas
Parengė žinyną lietuvių ir anglų kalbomis Lietuvos rašytojų sąjunga (1998, 2002, 2007, su kitais, 2011). Išvertė ir sudarė V. Niakliajevo eilėraščių knygą Polonezas (2014). Daug J. Liniausko eilėraščių tapo populiariomis dainomis.
2271