Jonas Liorentas
Liórentas Jonas 1901 08 11Žvirgždaičiai 1991 07 08Čikaga, Lietuvos karo veikėjas. Pulkininkas leitenantas (1938). A. Liorentaitės brolis. 1919 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Antrajame pėstininkų pulke, vėliau Ukmergės atskirajame batalione. 1919 07–1920 01 dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariuomene. 1920 10 baigė Karo mokyklą. Tarnavo Pirmajame savanorių, vėliau Ketvirtajame, Septintajame pėstininkų pulkuose; vyresnysis leitenantas (1926 02). 1926 09 paskirtas į Karo aviacijos Mokomąją eskadrilę. 1927 07 baigęs Aukštųjų karininkų kursų Aviacijos skyrių (pirmoji laida) 1927 09 paskirtas į Ketvirtąją oro eskadrilę. 1928 09 baigė aukštojo pilotažo kursus. Nuo 1929 tarnavo Pirmojoje oro eskadrilėje. Nuo 1930 Karo aviacijos štabo karininkas. Tobulinosi Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.
1934 06 paskirtas Trečiosios oro eskadrilės vadu, 1934 09 tapo Šiaulių įgulos viršininku. 1934 06–07 kartu su A. Gustaičiu ir R. Marcinkumi lėktuvais ANBO IV apskrido aplink Europą (skrydžio atstumas apie 10 000 km, aplankė 12 valstybių). 1936 paskirtas Trečiosios bombonešių grupės vadu. Iki 1936 04 atliko 1966 skrydžius, skraidė 948 valandas. 1940 SSRS okupavus Lietuvą atleistas iš pareigų. Per nacių Vokietijos okupaciją priklausė Lietuvos laisvės armijai, nuo 1943 buvo jos Kauno apygardos vadas. 1944 paskirtas Vietinės rinktinės Marijampolės įgulos viršininku. Naciams nutraukus jos veiklą slapstėsi. 1944 rudenį artėjant frontui Telšiuose stojo į Tėvynės apsaugos rinktinę. SSRS kariuomenei ją sumušus buvo paimtas į vokiečių statybos batalioną, su kuriuo pasitraukė į Vokietiją, iš ten pabėgo į Šveicariją. 1953 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, dalyvavo Amerikos lietuvių aeroklubo ir kitų lietuviškų organizacijų veikloje. 1989 laikraštyje Lietuvių balsas išspausdino atsiminimus Skridimas aplink Europą.
J. Liorentas (ketvirtas iš kairės) su kitais 1934 skrydžio dalyviais, Švedijos karo avicijos vadovais ir Lietuvos pasiuntiniu J. Savickiu (septintas iš kairės) Barkarby aerodrome Stokholme (1934 06 25; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Vyčio Kryžiaus 5 (1919) ir Vytauto Didžiojo 5 (1931) laipsnio ordinai. Karališkasis kalavijo 5 laipsnio (Švedija 1934), Baltojo liūto 5 laipsnio su kardais (Čekoslovakija), Italijos karūnos 4 laipsnio (abu 1935) ordinai.
1171
2271